Ekspertai nuogąstauja, kad fiktyvių referendumų būdu prie Rusijos prijungtas Ukrainos žemes atsiimti ukrainiečių kariams gali būti gerokai sunkiau, o tai padarius kiltų didžiulė rizika dėl branduolinio ginklo panaudojimo, nes Kremlius tvirtintų ginantis savo teritoriją.
Tiesa, pastarųjų dienų sprogimai Rusijos dar 2014 metais okupuotame ir aneksuotame Kryme esą parodo, kad savo tėvynę ginantys ukrainiečiai okupantų gąsdinimų nepabūgo ir yra pasiruošę savo žemes atsiimti nepaisant Rusijos įsivaizdavimų, kad tai yra jų teritorijos.
Skelbia apie pasirengimą fiktyviems referendumams
Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose jau ruošiamasi fiktyviems referendumams dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ne Kremlius, o patys okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojai esą organizuoja šiuos „referendumus“.
Rusija yra okupavusi dalį Ukrainos teritorijų, pavyzdžiui, Chersono bei Zaporižios regionus. Dabar abi sritys prievarta integruojamos į Rusijos ekonomiką.
„Pasirašiau įsakymą pradėti dirbti prie pasirengimo referendumui dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos neteisėtai primestos administracijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje vadovas Jevhenas Balyckis.
Jis anksčiau leido suprasti, kad toks balsavimas galėtų būti surengtas rudenį.
Chersono regiono administracija jau skelbia, kad okupacinė rusų valdžia Chersono srities gyventojams siūlo po 10 000 rublių (162 eurus) už balsą pseudo referendume dėl srities prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
„Įsibrovėliai nori nupirkti „Chersono srities gyventojų balsus prieš surengdami netikrą referendumą. Regiono teritorijoje atsidaro vis daugiau įstaigų, kuriose kiekvienam žadama teikti materialinę pagalbą, kurios dydis siekia 10 000 rublių“, – „Telegram“ skelbė Chersono administracija.
Chersono srityje okupacinė valdžia sukūrė „rinkimų komisiją“, kuri turėjo surengti „referendumą dėl stojimo į Rusijos Federaciją“. Toks pseudo referendumas planuojamas rugsėjo 11 dieną.
Primename, kad 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.
A.Navys: branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė išaugtų
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karys Aurimas Navys pripažįsta, kad pseudo referendumų būdu prie Rusijos prijungtų teritorijų išlaisvinimas bus komplikuotas. Tuomet branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė gali dar labiau išaugti.
„Kalbėti apie šių teritorijų išlaisvinimą bus nepaprastai sunku. Po referendumų Rusija šias teritorijas, kaip ir Krymą, laikys savo teritorijos dalimi. O tuomet, pagal Rusijos Federacijos saugumo doktriną, žinome, kad Rusija, gindama savo teritoriją, gali panaudoti branduolinį ginklą. Čia yra labai rimtas dalykas.
Jeigu dabar visi maždaug supranta arba tikisi, kad Rusija tik žaidžia, gąsdina, terorizuoja grasindama, jog gali panaudoti branduolinius ginklus, šiuo atveju, pasikeitus situacijai ir toms teritorijoms tapus „Rusijos Federacijos dalimi“, tikimybė, kad tie taktiniai branduoliniai ginklai galėtų būti panaudoti neva ginant Rusijos teritoriją, iš tikrųjų padidėja.
Beje, ir svoris tokių grasinimų iš karto yra visai kitoks. Į tuos pareiškimus, matyt, derės reaguoti labai rimtai. Nors į visus tokius Rusijos pareiškimus turėtume reaguoti pakankamai rimtai ir neleisti tokiai katastrofai atsitikti“, – portalui lrytas.lt tvirtino A.Navys.
Paklaustas, ar tokiu atveju mes kalbėtume apie taktinių branduolinių ginklų panaudojimą Kyjivo srityje, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karys neatmetė ir tokios galimybės, tačiau, anot jo, labiausiai tikėtina, kad pirmiausia jie būtų panaudojami, pavyzdžiui, Juodojoje jūroje, kaip perspėjimo priemonė, jog Kremlius nejuokauja.
„Mes turbūt daugiau kalbame apie nedidelio masto panaudojimą, kad jis nebūtų toks reikšmingas, kaip apgyvendintoje teritorijoje. Tai nutildytų visus skeptikus, kurie netiki, kad jie tą ginklą gali panaudoti“, – įsitikinęs A.Navys.
Kol kas, jo manymu, Rusija nedrįsta panaudoti branduolinio ginklo dėl dviejų priežasčių – pasaulio reakcijos ir pačių įsakymo vykdytojų galimo nenoro klausyti tokio paliepimo.
L.Kojala: pasimatė tikrieji tikslai, bet, be abejo, tai turės pasekmių
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad fiktyvių referendumų užimtose žemėse rengimas lyg ant delno atskleidžia tikruosius Kremliaus tikslus.
„Prisiminkime praėjusių metų pabaigoje-šių metų pradžioje neva NATO keliamą grėsmę, neva potenciali Ukrainos narystė Aljanse galėtų būti didžiulė saugumo problema Rusijai ir ji stengiasi sustabdyti šį neigiamą procesą.
Bet iš tikrųjų tai yra neokolonializmo ar neoimperializmo apraiškos, kai yra aneksuojamos svetimos valstybės teritorijos ir sukuriamas neva teisinis apvalkalas tam procesui pagrįsti. Iš tikrųjų tai paprasčiausiai jėga atplėšiama teritorija“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pažymėjo L.Kojala.
Ekspertas taip pat pritarė, kad atsiimti pseudo referendumų būdu Rusijos prisijungtas teritorijas bus sunkiau ir iškils naujos grėsmės.
„Be abejo, kad tai turės pasekmių, nes, jeigu tos teritorijos, Rusijos matymu ir jos teigimu, bus Rusijos dalis, jomis bus bandoma manipuliuoti. Pavyzdžiui, sakant, kad Ukrainos bandymai jas atsiimti reikštų Rusijos teritorijos puolimą.
Žinoma, tai yra visiškas teisinis ir moralinis absurdas, bet tai būtų papildoma spaudimo priemonė Rusijai žvanginti ginklais ir sakyti, kad neva savo teritorijai ginti ji galėtų panaudoti galbūt net ir kitokią ginkluotę nei iki šiol“, – perspėjo RESC direktorius.
A.Medalinskas: antradienį viskas pasikeitė
Šiuo metu Odesoje esantis politologas Alvydas Medalinskas dėl fiktyvių referendumų baiminosi tik iki antradienio. Po tądien įvykusių sprogimų Kryme jis įsitikinęs, kad pseudo referendumai ir Kremliaus gąsdinimai ukrainiečių nebebaugina – jie pasiryžę atsikovoti visas savo teritorijas.
„Šitas smūgis yra net stipresnis nei kai kurių Vakarų valstybių paaiškinimai, kurie nuskambėjo gan dviprasmiškai, kad po rugsėjo 11 dienos niekas nesikeičia, referendumas nieko nekeičia, mes vis tiek nepripažįstame tų teritorijų kaip Rusijos.
Šis smūgis įrodo, kad riba tarp teritorijų, kurias Ukraina gina, vaduoja, stengiasi išsaugoti ir tų teritorijų, kurios neteisėtai Rusijos yra įtrauktos į jos sudėtį, išsitrynė. Tai irgi yra teritorijos, kurias Ukraina yra pasiruošusi atsiimti.
Čia nebus ribos, ar tai yra Krymas, ar kokia nors kita teritorija, pavyzdžiui, Melitopolyje“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Medalinskas.
