Jo teigimu, toks retorikos pasikeitimas gali reikšti, kad „žiurkėms jau dega uodegos“ ir dėl karo eigos nebesutariama net pačiame Kremliuje.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos karių virsmą iš postsovietinės kariuomenės į vakarietišką bei prognozavo, kad pastaruoju metu sprogimus Kryme fiksuojantys rusai taip lengvai šios žemės neatiduos, nes, jei jie praras Krymą, jie praras viską.
Ką reiškia S.Šoigu žodžiai?
Rusijos gynybos ministras S.Šoigu antradienį pareiškė, kad Rusija neturi poreikio naudoti branduolinių ginklų prieš Ukrainą, o tokius svarstymus pavadino „absoliučiu melu“.
„Žiniasklaida skleidžia spekuliacijas apie tariamą Rusijos taktinių branduolinių ginklų panaudojimą specialiosios operacijos metu arba apie pasirengimą naudoti cheminius ginklus. Visa ši informacija yra absoliutus melas“, – tikino jis.
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras D.Antanaitis įsitikinęs, kad tokie S.Šoigu žodžiai – teigiamas signalas, parodantis, jog Kremliuje gali vykti pakankamai didelis skilimas.
„Negaliu pasakyti, ką galvoja Šoigu ir kokios mintys jo galvoje, bet, kai politikai kalba, reikia žiūrėti, ką jie daro, o ne ką kalba. Jeigu yra doktrina, yra doktrina, ir tiesiog jie panaudos (branduolinį ginklą – aut.past.) tada, kada reikia.
Tačiau Šoigu yra vienas iš įtakingiausių žmonių Kremliuje, todėl, drįsčiau teigti, kad gali būti, jog yra jau bruzdesys Kremliuje ir yra pakankamai didelis skilimas netgi tarp kariuomenės ir Vyriausybės, ir apskritai įvairių grupuočių.
Manau, kad tai, jog Šoigu dabar kalba kitaip nei Medvedevas ar Putinas, yra geras ženklas. Tai reiškia, kad žiurkėms jau dega uodegos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė D.Antanaitis.
Ekspertas pabrėžė, kad tam, jog būtų panaudotas branduolinis ginklas, turi būti atlikta daugybė žingsnių – vieno žmogaus įsakymo nepakanka.
„Aš nemanau, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra lengvas. Žmonės, kurie irgi turi patvirtinti jo panaudojimą arba yra visoje toje grandinėje, taip pat yra įtakingi, turi vaikus, kurie mokosi užsienyje. Todėl taip, branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė vis dar yra, tačiau, aš manau, kad jau yra skilimo ženklai Kremliuje“, – aiškino jis.
Be to, kaip kalbėjo ginkluotės ekspertas, nėra aišku, kaip apskritai atrodo rusų turima branduolinė ginkluotė.
„Kitas dalykas yra ne vien procedūrinis, bet ir techninis. Paskutinį kartą branduoliniai sprogimai arba branduoliniai bandymai Rusijoje, jeigu neklystu, buvo atlikti prieš pusę amžiaus. Tai dar klausimas, ar tie ginklai iš tiesų yra veiksmingi ir gali veikti“, – svarstė D.Antanaitis.
Tuo tarpu rusų veiksmus Zaporižios atominėje elektrinėje jis vertino kaip dar vieną būdą šantažuoti Ukrainą ir Vakarus. Ukrainiečiai, anot jo, turėtų bandyti spausti kitas valstybes, kurioms sprogimas galėtų turėti didžiulės žalos, kad šios taip pat imtųsi veiksmų.
„Jeigu jie praras Krymą, jie praras viską“
Kalbėdamas apie vėl pasigirdusius sprogimus Kryme, ekspertas akcentavo, kad karą laimi tie, kurie turi daugiau resursų.
„Karas apskritai yra apie resursus. Laimi tie, kas turi daugiau resursų – sprogmenų, šaudmenų, kovinės technikos, be abejo, žmonių. Jeigu tu pakerti priešininko resursus arba jis negauna nieko, o turi kovoti tiesiog nuogomis rankomis, tai automatiškai jis pralaimi.
Dabar Kryme mes ir matome, kad rusai masiškai praranda savo resursus ir, jog galėtų padėti savo Chersono grupuotei, kuri dabar okupavusi Chersoną, jiems bus labai sudėtinga. Ne tik tiekti jiems ginklus, šaudmenis, sprogmenis, bet ir patiems ateiti į pagalbą, nes pakankamai didelis kiekis kovinių lėktuvų buvo sunaikinta, raketų taip pat.
Ir dabar mes matome, kad ten praktiškai kiekvieną dieną sproginėja rusų amunicijos arba sprogmenų sandėliai. Manau, mes dabar ir matome resursų karą“, – situaciją komentavo D.Antanaitis.
Jo manymu, ukrainiečiai dabar pasirinko taktiką sekinti rusus.
„Rusai save uždarė Chersone, ukrainiečiai sunaikino visus tiltus į Chersoną, tai, vėlgi, rusams reikia valgyti, iš kažko šaudyti. Bet reikia ir atgabent visa tai. Kai rusai negali atgabenti, reikia atitraukti savo pajėgas, nes kitaip jos bus sunaikintos. Taip Chersonas ir gali būti išlaisvintas praktiškai be jokios kovos“, – nurodė ginkluotės ekspertas.
Kaip vieną iš svarbiausių ukrainiečių taikinių dabar pašnekovas įvardijo tiltą, jungiantį Krymą su Rusija.
„O dėl Krymo, vėlgi, kaip galima papildyti Krymą, tai didžiausių ir galimiausių būdų – per tiltą, kuris veda nuo Rusijos link okupuoto Krymo. Jis yra ir geležinkelių, ir automobilinis. Jeigu jie sunaikina visus resursus Kryme ir po to, pavyzdžiui, tiltą į Krymą, aš manau, rusai patys turės pasitraukti, nes tiesiog neturės kuo maitintis, jeigu taip galima grubiai pasakyti“, – sakė jis.
Tiesa, anot D.Antanaičio, tuomet rusai atsargas į Krymą turėtų gabentis laivais.
„Rusams vis tiek reikia išlaikyti Krymą, nes, jeigu jie praras Krymą, jie praras viską. Todėl šiuo klausimu aš nesu toks optimistiškas, kad rusai taip lengvai pasitrauks iš Krymo“, – perspėjo Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Mato ukrainiečių karių virsmą
Ginkluotės ekspertas teigiamai įvertino ir Ukrainos kariuomenės virsmą. Jo teigimu, galima matyti, kaip iš postsovietinės per kelis mėnesius ji tapo vakarietiška.
„Aš manau, dabar mes matome Ukrainos kariuomenės virsmą nuo postsovietinės arba prorusiškos taktikos ir strategijos. Ukrainiečių kariai išmoko naudotis vakarietiškais ginklais arba, kitaip kalbant, jie nuo kiekybės perėjo prie kokybės.
Dabar, ką mes ir matome bent jau viešuose šaltiniuose, ukrainiečiai taip aklai nešoka prieš rusų tankus, o tiesiog naikina sandėlius, kuro sandėlius, vadus, atidžiai seka socialinius tinklus...
Ukrainiečiai dabar sparčiai mokosi kariauti pagal vakarietišką kariavimo būdą – saugoti žmones ir naikinti priešą iš kuo didesnio atstumo su kuo našesne ir efektyvesne ginkluote“, – pasakojo D.Antanaitis.
Paklaustas, ar patys rusai kažko išmoko iš šio karo, pašnekovas juokavo, kad tie, kurie išmoko, ko gero, jau žuvo.
„Be abejo, manau, kad kažkas kažką išmoko, bet, jeigu tu neturi priemonų, tai tu esi tiesiog teoretikas, o ne praktikas. O ukrainiečiai yra ir teoretikai, ir praktikai“, – konstatavo jis.
