„Lietuva savo sprendimus jau yra priėmusi, ir priėmusi gana anksti, jau kovo mėnesį. Skelbdami nepaprastąją padėtį mes smarkiai apribojome Rusijos, Baltarusijos piliečiams išduodamas vizas, jos išduodamos tik humanitariniais pagrindais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.
„O pagal pastarąsias Rusijos labai skausmingas reakcijas į Estijos pareiškimus dėl analogiškų sprendimų, akivaizdu, kad tai yra toks skausmo taškas Rusijai, ir, matyt, tai galėtų būti adekvati reakcija Europos Sąjungos lygmeniu į besitęsiantį brutalų karą Ukrainoje“, – teigė ji.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Susiję straipsniai
Estija žengė toliau, ji apribojo patekimą į šalį tiems rusams, kurie jau turi Estijos išduotas Šengeno vizas.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuva turėtų taip pat apsvarstyti tokios priemonės taikymą.
„Manau, kad vertint tai, kas vyksta Ukrainoje, vertinant kasdien žūstančius žmones, vaikus kitos svarstyklių pusės neturėtų nusverti Rusijos turistų interesai. Tokios priemonės, manau, yra svarstytinos“, – tvirtino ji.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tai padaryta Seimo nutarimu dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.