Apie tai politologė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Kokių pasekmių laukti?
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, kartu jie aptarė kaistančią bei neeilinę situaciją elektros energijos sektoriuje. MRU politologė R.Urbonaitė teigė, kad, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip techninis klausimas, politiškai jis yra itin aktualus.
Pasak specialistės, su elektros sektoriumi susiję iššūkiai neabejotinai turės įtakos jau ir taip mažiems valdančiųjų reitingams.
„Mes kalbame apie vieno svarbiausių resursų kainą – kainą, kuri vėliau nulemia daugelį kitų kainų, kalbant apie produktus ir paslaugas, ir, galų gale, patys vartotojai elektrą vartoja ir už ją moka, gauna atitinkamas sąskaitas. O į kylančias kainas žmonės visada reaguoja labai jautriai, ir tai vienaip arba kitaip visada atsiliepia politikams, ypač tokiuose jautriuose sektoriuose. Žmonės linkę tą atsakomybę krauti būtent ant vyriausybių pečių, ant valdančiųjų koalicijų pečių.
Tad nieko gero, kalbant apie šiuos valdančiuosius ir jų būsimus reitingus, aš pasakyti negaliu, nes dabartinė situacija, bijau, kad reitingus gali tik stumti žemyn. Kol kas nematome aiškių scenarijų, aiškaus plano, ir natūralu, kad to nusivylimo ir nepasitikėjimo politikais atsiranda daugiau“, – svarstė politologė.
Pasak R.Urbonaitės, jei situacija negerės, netolimoje ateityje tai gali pareikalauti ir tam tikrų asmenų galvų.
„Valdantieji jau artėja prie kadencijos pusiaukelės, o mes turime tarsi tokį bruožą nusivilti valdžia jau kitą dieną po rinkimų. Truputėlį šaržuojant, bet tas momentas būna. Dabar tai situacijos tikrai nepagerins, o šiek tiek pabloginti gali, nes kristi žemiau jau nelabai yra kur. <...>
Situacija pati savaime gali generuoti tam tikrus sprendimus, gali būti ir personaliniai pokyčiai, nes kažkur kažkas kažko nesužiūrėjo, laiku galėjo nepasiruošti, nenumatyti. <...> Jeigu situacija nesispręs arba nesispręs į tą pusę, kad nors šiek tiek matytume pažangą tos situacijos valdyme, tai gali pareikalauti ne tik reitingų prasme kažkokios aukos, bet gali būti aukos ir kitokia prasme – tam tikrų pareigūnų kaita, asmenų, užimančių vienas ar kitas pareigas, kaita“, – spėjo MRU politologė.
Paties energetikos ministro D.Kreivio likimo R.Urbonaitė prognozuoti dar nelinkusi – esą jis priklauso nuo to, kaip toliau klostytis susidariusi situacija dėl kilusių energetinių skandalų.
„Tarkime, Agnė Širinskienė dar sako nematanti skubos su interpeliacija, kiti reaguoja aštriau, tai dar matysime, kaip bus. I.Šimonytė, panašu, kol kas turi poziciją nekeisti tik dėl to, kad kažką pakeistum – kitaip tariant, kad nebūtų keitimo vardan keitimo. Nes labai svarbu, kuo tu keiti – atleisti yra labai paprasta, bet surasti naują žmogų nėra taip paprasta. <...> Bet kad gali būti priimti tam tikri radikalūs sprendimai, aš tikrai neatmetu“, – svarstė ekspertė.
Kodėl į G.Nausėdos žodžius dažnai nereaguojama?
Nors, pasak R.Urbonaitės, prezidento ir premjerės susitikimai bei naujausių politinių aktualijų aptarimas turėtų būti įprastas reiškinys, pastaruoju metu šalies lyderių bendravimas buvo itin vangus.
„Dabar, sakyčiau, prezidentas užėmė net šiek tiek keistą poziciją, nes praeitą savaitę, kai premjerė išėjo atostogauti, jis akcentavo, kad labai laukia jos grįžtančios, tarsi duodamas suprasti, kad imsis kontrolės. Tuo metu jis visiškai normaliai galėjo bendrauti su energetikos ministru Kreiviu, ir nedaryti tokios dramos.
Dabar kai kur matau keistas antraštes, kad prezidentas įpareigojo Vyriausybę parengti tam tikrą planą – nežinau, nuo kada čia pasikeitė mūsų Konstitucija, kad prezidentas gali tokius nurodymus duoti.
Prezidentui ministrai yra atsakingi, bet kad prezidentas turėtų galią nurodinėti Vyriausybei planus parenginėti, man šiokia tokia naujiena. Nereikėtų klaidinti žmonių, bet panašu, kad buvo tiesiog susitarimas, kad judame į priekį, reikia bandyti situaciją suvaldyti“, – svarstė politologė.
Jos manymu, kilusius iššūkius turės spręsti pati Vyriausybė.
„Lengvų, patogių ir greitų sprendimų nėra, ir Vyriausybei teks šitą rebusą spręsti. Situacija nėra eilinė, o tai, ką mes matome su ta pačia elektra ir jos kainomis, yra žmones gąsdinantis dalykas. Atsakomybę, deja, teks prisiimti Vyriausybei, ir reikia galvoti apie tą pagalbos planą, kurio, panašu, tikrai reikės“, – tvirtino R.Urbonaitė.
Paklausta, kodėl paprastai prezidentui G.Nausėdai išreiškus nepasitenkinimą vienu ar kitu ministru niekas galiausiai neįvyksta, politologė aiškino, jog daug kas priklauso nuo to, koks yra premjero bei valdančiųjų partijų lyderių santykis su šalies vadovu.
„Natūralu, labai daug kas priklauso nuo to, kiek politikai tą patį prezidentą gerbia, kiek jis yra autoritetas. D.Grybauskaitės pasisakymai paprastai labai garsiai nuskambėdavo, ir politikai jausdavo, kad jie neturi prabangos nereaguoti, nes jie puikiai supranta, kad Grybauskaitės nuomonė labai rezonuoja visuomenėje, o politikai nuo tos visuomenės yra priklausomi.
Dabar, panašu, situacija yra tokia, kad politikai, kurie yra tarsi tam tikri oponentai G.Nausėdai, jo nevertina kaip to, kuris gali jų pačių reitingus ir pozicijas stipriai išjudinti. Kitaip tariant – Nausėda nėra šiuo metu tiek stiprus, kad lengva ranka galėtų išjudinti ministrus, ir kol kas jis ir nelinkęs tuo piktnaudžiauti, nes kol kas tai nepavykdavo“, – kalbėjo MRU lektorė.
Visgi, pasak jos, ministrus paprastai ir išjudina ne prezidentai, o tam tikri skandalai, paviešinti faktai.
„Kurie visiškai pakerta pasitikėjimą juo. Deja, bet prezidentas negali tap lengvai ranka pamoti ir keisti Vyriausybės sudėtį, nes pagrindinis dalyvis yra valdančioji koalicija ir jos lyderiai, kurie ir formuoja tą pačią Vyriausybę. Čia prezidentas dalyvis, bet su tam tikromis ribotomis galiomis“, – teigė R.Urbonaitė.
