Trečiadienį registruotose Seimo statuto pataisose numatyta, kad Seimo viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos.
Iniciatoriai teigia, jog dabartinė tvarka, leidžianti Seimo viešbučiu naudotis ir turintiesiems NT Vilniuje, „nėra sąžininga ir teisinga, ne tik kitų Seimo narių, bet ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu“.
Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad jos „sukurs teisingą bei sąžiningą praktiką“.
Jas registravo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, parlamentarai Andrius Vyšniauskas, Mindaugas Lingė, Kęstutis Masiulis ir Andrius Kupčinskas.
Naudojasi keturi NT turintys parlamentarai
Nacionalinis transliuotojas LRT anksčiau šią savaitę pranešė, kad šiuo metu NT Vilniuje ir aplink jį turi bei Seimo viešbučiu naudojasi keturi parlamentarai.
Iš pradžių Seimo kanceliarija atsisakė nurodyti jų pavardes, motyvuodama asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, tačiau vėliau juos pateikė, nurodė transliuotojas.
Ketvirtadienį LRT naujienų portalas informavo, jog viešbučiu naudojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė bei „valstiečiai“ Gintautas Kindurys ir Rimantė Šalaševiūtė.
T. Tomilinas portalui sakė, kad viešbutyje gyvena dėl to, jog po skyrybų jo turimame būste Vilniuje apsistojusi buvusi žmona.
Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad su šeima į viešbutį gyventi pasiprašė po to, kai nusprendė parduoti savo turėtą būstą Vilniuje.
Anot LRT, „valstietis“ Gintautas Kindurys paklaustas kodėl gyvena Seimo viešbutyje, nors yra nusipirkęs būtą sostinėje, tikslaus atsakymo nepateikė.
Jo frakcijos narė R. Šalaševičiūtė nurodė turinti būstą netoli Maišiagalos, arčiau nei 25 kilometrai iki Vilniaus, bet namuose gyventi negalinti dėl logistinių priežasčių.
Seimo kanceliarija ketvirtadienį išplatintame pranešime neigė atsisakiusi pateikti duomenis pirmuoju žurnalistų bandymu.
„Spręsdama dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo, (kanceliarija – BNS) paprašė žurnalisto patikslinti prašymą, nes nebuvo aiškus tokios informacijos gavimo tikslas – visi Seimo nariai Seimo viešbutyje gyvena teisėtai. Galutinį sprendimą pateikti prašomą informaciją Seimo kanceliarija priėmė atsižvelgdama į Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos išaiškinimą, ir žurnalistui prašoma informacija buvo suteikta“, – teigė kanceliarija.
„Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos nuomone, visais atvejais, kai dėl Seimo narių duomenų kreipiasi žurnalistai, jie asmens duomenų prašo visuomenės informavimo tikslais teisėto intereso pagrindu, o žurnalisto nurodytas tikslas „publikacijos rengimas“ yra pakankama sąlyga vertinant teisėto intereso buvimą“, – rašoma pranešime.
„Parduoti Seimo viešbutį“
Šis klausimas buvo aptartas ir ketvirtadienį vykusiame Seimo valdybos posėdyje.
Seimo vicepirmininkas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas pažymėjo, jog kanceliarijos atsakyme pastebimi biurokratinio atsikalbinėjimo elementai.
„Jeigu norime nuo tokių situacijų apsisaugoti, aš dar kitą variantą matau – parduoti Seimo viešbutį, tokiu būdu išspręsti problemą“, – juokavo parlamentaras.
„Iš istorijos matome, kad kyla tokios situacijos, dažnai kyla ir pasipiktinimo banga visuomenėje ir žiniasklaidoje, kai viena ar kita valdžios institucija prisidengia, pavadinkim taip, duomenų apsaugos įstatymu ir neskuba atskleisti duomenų, kurie kitu žvilgsiu vertinant būna viešasis interesas“, – teigė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
Kitas konservatorius Jurgis Razma siūlė grįžti prie vis nepriimamo Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų įstatymo, kur būtų sureguliuoti ir parlamentarų apgyvendinimo, ir informacijos apie juos viešinimo klausimai.
