Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis bei EPSO-G komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Lietuva atsidūrė Baltarusijos taikiklyje
Ketvirtadienį VSAT pateiktoje suvestinėje nurodyta, kad pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė 124 migrantus. Šeštadienį pranešta, kad per parą tokių bandymų buvo dar 122. O sekmadienį pasiekė žinia, kad sustabdytų migrantų skaičius buvo rekordinis šiais metais – 125.
Panašu, kad migrantų nesulaiko ir beveik baigtas statyti 4 metrų aukščio fizinis barjeras, tačiau, pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, pasieniečiai jau kiek anksčiau prognozavo, kad neteisėtai Lietuvos sieną bandančių kirsti migrantų skaičius artimiausiu metu gali perkopti šimtą.
„Iš to judėjimo, iš Baltarusijos pasieniečių veiksmų, iš migrantų, priartėjančių prie sienos, buvo galima nuspėti, kad nuo 50–80 skaičiai gali peraugti ir į daugiau kaip 100.
Paskutiniu metu stebimas padidėjęs spaudimas iš Baltarusijos pusės, kai Baltarusijos pareigūnai organizuoja migrantų privežimą prie sienos, jų nukreipimą į Lietuvą, padeda jiems ir patys prisideda gadinant fizinį barjerą. Tai to judėjimo atsirado daugiau, Baltarusijos pareigūnų pastangų daugiau, kad į Lietuvą jie įstumtų kuo daugiau migrantų, sukeltų Lietuvai daugiau problemų. Tai tie skaičiai ir yra tų veiksmų rezultatas“, – aiškino G.Mišutis.
Skaičiaus, kiek aplink Lietuvos sieną susitelkusių migrantų šiuo metu dar galėtų būti, VSAT atstovas teigė tiksliai pasakyti negalintis.
„Tiek, kiek matome, kiek galima įžvelgti, kiek yra informacijos iš kitų šaltinių, to judėjimo yra daugiau, bet kadangi į tai įsitraukę Baltarusijos pareigūnai, kitos tarnybos, dalis jų matoma prie sienos, dar dalis – šalies gilumoje.
Per Maskvą į Baltarusiją, Minską dažniausiai jie nuolat pasipildo naujais žmonėmis, ir kiek jų yra šalies viduje, kiek jų potencialiai yra susikaupę, skaičių pasakyti sunku. Bet iš to, ką matome, tai tikrai gali būti skaičiuojama keturženkliais skaičiais“, – kalbėjo G.Mišutis.
VSAT vadas Rustamas Liubajevas kiek anksčiau įvardijo, kad pastaruoju metu ši hibridinė ataka yra sukoncentruota būtent prieš Lietuvą. G.Mišučio teigimu, dabar tą galima tik patvirtinti.
„Jeigu žiūrint visų metų skaičius, tai bandymų patekti į Lenkiją buvo daugiau, jie didesnį spaudimą patyrė metų pradžioje. Lenkai šiemet yra apgręžę daugiau nei 7000 neteisėtų migrantų, pas mus šis skaičius šiemet artėja prie 5000, Latvijoje – dar mažiau. Bet šiuo metu žiūrime paskutinių savaičių, dienų tendencijas, tai Lietuva patyrė didžiausią spaudimą.
Lenkijos pasieniečiai turi šiek tiek mažiau darbo, pas juos užpraeitą parą buvo neįleisti 15, pas mus – 124, Latvijoje – 9 migrantai. Tai iškalbinga statistika, kad tikrai Baltarusija dabar susitelkė į mūsų sieną“, – pripažino VSAT atstovas.
Tiesa, jis pridūrė, jog Lietuvos siena su Baltarusija visgi yra pati ilgiausia, o šis faktas taip pat turi įtakos migracijos skaičiams.
„Latvijos siena yra bene keturis kartus trumpesnė, Lenkijos siena gal sudaro du trečdalius mūsų sienos su Baltarusija. <...> Bet dabar akivaizdu, kad Lietuva yra jų taikiklyje numeris vienas“, – teigė G.Mišutis.
Fizinio barjero statybos oficialiai turi baigtis rugsėjo 1-ąją. Paklaustas, ar pastaruoju metu išaugęs migrantų srautas prie Lietuvos sienos nereiškia to, kad jis gali būti neefektyvus, VSAT atstovas pabrėžė, kad fizinis barjeras yra „milžiniška pagalba pasieniečiams“.
„Jį įveikti reikia laiko, ir iki metų pabaigos šalia to fizinio barjero dar turėtų atsirasti ir stebėjimo sistemos, kuriomis matoma, kas vyksta prie sienos, kurios padeda reaguoti. Tai barjeras savo funkciją atlieka – jis yra kaip prevencinė atgrasomoji priemonė, nes kiekvieną dieną mes matome grupes, kurios priartėja prie to barjero ir jo nesiryžta kirsti, kai kurie išsigąsta Lietuvos pusėje pamatytų pareigūnų ir atsitraukia.
Tačiau kiekvieną dieną yra ne po vieną atvejį, kai tą barjerą bandoma gadinti su Baltarusijos pareigūnų pagalba. Karpoma koncertina, laužoma apsauginė tvora, bet tam reikia laiko ir pastangų, o tai Lietuvos pasieniečiams suteikia galimybę reaguoti į tuos pažeidimus, tad tas barjeras iš tikrųjų yra rimta kliūtis“, – aiškino G.Mišutis.
Visgi, pasak jo, tvorų ir fizinių barjerų gadinimas pasaulyje nėra naujiena.
„Neįveikiamų dalykų nėra – nei vienoje pasaulio šalyje, kokia bebūtų ta tvora, bandymų jas įveikti yra, ir jos yra įveikiamos – ar prakerpant, ar bandant su kopėčiomis lipti, bet tai vis dėlto yra labai didelė kliūtis“, – pridūrė VSAT atstovas.
Tvirtina, kad rugsėjį barjeras jau bus pastatytas
Pasak G.Mišučio, šiuo metu nėra vieno išskirtinio taško, kuriame migrantai būtų susitelkę – pažeidimai vykdomi per visą Lietuvos sieną. Tiesa, jau kurį laiką stebimas ir pakitęs migrantų kontingentas.
„Tai pradėta fiksuoti praėjusių metų pabaigoje, o išryškėjo šių metų pradžioje. Dabar jau visiškai aiškus naujas maršrutas, kuris vyrauja jau pusę metų – neteisėti migrantai, kurie dabar bando prasibrauti į Lietuvą, jie atvyksta didžiąja dauguma iš Rusijos į Baltarusiją. Baltarusijoje jie jau lydimi ar savarankiškai atvyksta prie sienos ir tada čia bando eiti.
Ši kryptis pakeitė migracijos krizės pradžioje akivaizdžiai vyravusią kryptį, kai didžioji dauguma migrantų buvo Irako piliečiai, lėktuvais organizuotai ir padedami Baltarusijos režimo atskrisdavo į Minską ir tada bandydavo pasiekti Lenkijos, Lietuvos, Latvijos sienas ir jas kirsti“, – aiškino jis.
Tačiau migrantų tikslai esą ir toliau nesiskiria.
„Didžioji dauguma tikrai Lietuvos nemato kaip savo tikslo. <...> Didžioji dauguma jų yra jauni, fiziškai tvirti, sveiki vyrai, gana agresyviai bandantys patekti į Lietuvą“, – apibūdino G.Mišutis.
Savo ruožtu už fizinio barjero statybas atsakingos įmonių grupės EPSO-G komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis džiaugėsi, kad projektas sėkmingai juda link pabaigos.
„Šią savaitę yra tiesiami paskutinieji fizinio barjero kilometrai. Esame įpareigoti jį pastatyti iki rugsėjo 1 dienos – planuojame tą ir padaryti“, – pažymėjo jis.
A.Bubnelis priminė, kad statant fizinį barjerą pasienyje kartu tiesiama ir koncertina, statomi tvoros segmentai, taip pat atnaujinama anksčiau statyta kiek žemesnė tvora.
„Didysis iššūkis pačioje projekto pradžioje atrodė darbuotojų ir pajėgų mobilizavimas. Piko metu dirbo 900 darbuotojų, apie 150 įvairių transporto ir statybos technikos vienetų. Taip pat atrodė didelis iššūkis medžiagų kiekis, nes buvo tam tikrų sutrikimų logistikos grandinėse. Tačiau per pirmuosius projekto mėnesius juos pavyko išspręsti. <...>
Žiema ir pavasaris buvo ypatingi savo gamtiniais iššūkiais – žiemą lauke ir dirbti yra sunkiau, o pavasarį klampynės ir pelkės parodė visą savo gebėjimą stabdyti darbus. Čia juokaudamas sakau, bet visus šiuos iššūkius pavyko įveikti“, – tvirtino A.Bubnelis.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
