„Karinis tranzitas nuo 2014 m. vežant karinės paskirties priemones, įranga, nevyko. Nuo tada vyko tik kuro pervežimas Lietuvos teritorija, pagal 1993 m. lapkričio susitarimą tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos Vyriausybių. Tas susitarimas visą laiką buvo galiojantis ir tas kuro pervežimas, kiekvienais metais 400–500 cisternų per Lietuvą pervažiuodavo. Tuščių cisternų taip pat buvo“, – trečiadienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.
Ministras tvirtina, kad sprendimas nebeleisti Rusijai gabenti kuro kovo 28 d., buvo priimtas grįžus iš Kyjivo ir A. Anušauskui paprašius duomenų dėl kuro pervežimų. Pasak jo, Vakarų didžiosios valstybės į panašias iniciatyvas tuo metu žiūrėjo skeptiškai, tačiau Lietuva nusprendė leidimų kuro vežimui nebesuteikti.
„Viskas vis tiek mūsų rankose ir be abejonės, Krašto apsaugos ministerija, kadangi, pavedusi kontroliuoti tranzitą Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centrui, buvo perduotos gairės ir daugiau nebuvo suteikta jokių leidimų“, – sakė politikas.
Vyriausybės narys aiškino, kad kam buvo naudojamas kuras, nežinoma, bet tai nėra slapti duomenys ir jie kas du mėnesius duomenys gaunami. Tuo tarpu R. Lopatos žodžių jis vertinti nesiėmė.
„Sakau, kad tai nėra slapta informacija ir tiek“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Seimo narys Raimundas Lopata tikino, jog, net ir prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva toliau vyko rusiškas karinis tranzitas į Kaliningradą – paskutinis toks traukinys šalies teritoriją kirto kovo mėnesį.
„Paskutinis karinio tranzito traukinys nuvažiavo 2022 metų kovo pabaigoje. Tuo metu, kai rusai žudė ukrainiečius, dar mėnesį per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Raimundas Lopata. Savo įraše jis paneigė įsitikinimą, kad toks tranzitas sustojo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą.
Seimo narys Raimundas Lopata, paskelbęs apie Lietuvos teritorija net ir prasidėjus karui Ukrainoje vykusį rusišką karinį tranzitą, informavo, kad šį klausimą aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
