Iš Prezidentūros – ženklas I. Šimonytei: Vyriausybės perkrova būtų naudinga

Vyriausybei būtų naudingas kai kurių ministrų pakeitimas, perkrova, tačiau ar ji įvyks, nuspręs tik premjerė, sako Prezidentūra.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-09-08 08:53, atnaujinta 2022-09-08 09:29

Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei: jai reikia nuspręsti, su kuo dirbti, galiausiai norint ką nors pakeisti, reikia turėti kuo“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Anot patarėjo, ankstesnių Vyriausybių pavyzdžiai rodo, kad toks ministrų kabineto „perkrovimas“ dažniausiai būna naudingas – atsiranda naujų idėjų, veržlumo, juo labiau, kad prezidentas turi priekaištų I. Šimonytės kabinetui.

„Pastabų iš prezidento pastaruoju metu yra gavęs ministras Dainius Kreivys – tiek viešai, tiek privačiai, bet prezidentas laikosi nuomonės, kad ministrai yra premjerės komanda. Ji turi nuspręsti dėl jų apsispręsti ir prisiimti atsakomybę“, – sakė prezidento patarėjas.

Prezidentas ragina Vyriausybę padėti verslui amortizuoti išaugusias energetikos kainas

Prezidentas ragina Vyriausybė padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energetikos išteklių kainas, sako prezidento patarėjas.

„Prezidento įsitikinimu nereikia taškyti pinigų į kairę ir į dešinę, tačiau valstybė yra pajėgi kompensuoti išaugusias energetinių išteklių kainas tiek žmonėms, tiek verslui“, – sakė P.Mačiulis.

„Šiuo atveju negalime verslo palikti užribyje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Pasak P. Mačiulio, prezidentas tikisi, kad jau kitą savaitę Vyriausybė pristatys konkretų pagalbos verslui planą.

„Dviračio čia išradinėti nereikia: verslui reikia ir lengvatinių paskolų, ir mokesčių atidėjimų, o mikro ir vidutinėms įmonėms – subsidijų“, – galimas pagalbos verslui priemones vardijo prezidentūros atstovas.

„Tokia pagalba tik iš pirmo žvilgsnio yra išlaidavimas, tačiau ankstesnių krizių 2009 ir 2020 metais pavyzdžiai rodo, kad ilgesnėje perspektyvoje investavimas į verslą pasiteisina, todėl ši Vyriausybė turėtų dabartinės energetinės krizės metu eiti skatinimo, o ne taupymo keliu“, – pridūrė P. Mačiulis. 

Lietuvoje gamybą jau stabdo kai kurios daug energijos naudojančios įmonės, pavyzdžiui, didžiausia dujų vartotoja šalyje – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ bei kitos, apie galimą verslo sužlugdymą kalba daug elektros naudojančių paukštynų vadovai, smulkusis verslas. 

Pavasarį tikslinant šių metų valstybės biudžetą verslui buvo skirta 120 mln. eurų daliai išlaidų už elektrą ir dujas padengti, tačiau verslas skundžiasi negaunantis šių pinigų. 

Finansų ministerija BNS pranešė, kad 90 mln. eurų iš šios sumos skirta Aplinkos ministerijos administruojamai programai – įmonių investicijoms į iškastinio kuro, pirmiausia dujų, pakeitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais. Gegužės pabaigoje Vyriausybė skyrė pirmus 5 mln. eurų šiems projektams, o likusi suma – 85 mln. eurų – bus panaudojama įmonėms,  pretenduojančioms į šią priemonę.

Dar 30 mln. eurų numatoma skirti nuo aukštų elektros ir dujų kainų nukentėjusiems sektoriams, kurie dėl technologinių priežasčių neturi konversijos galimybės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.