„Visada norisi turėti lūkesčius, kad sesija bus rami ir darbinga, grįsta dalykinėmis diskusijomis, bet esu realistas. Suprantu, kad netiesioginę įtaką jai darys artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai, dėl kurių atskiros opozicinės partijos tikrai norės per „audringą“ veiklą Seime mobilizuoti savo rinkėjus. Todėl manau, kad emocijų čia netruks. Be to, sudėtinga situacija, kuri susiklostė dėl labai staigaus kainų šuolio, dėl infliacijos irgi kelia dideles įtampas. Opozicija, matyt, išnaudos šią aplinkybę ir tikriausia bus tų aistrų. Manau, kad valdantiesiems teks nelengvas uždavinys ramia dalykine laikysena amortizuoti visus tuos numatomus iššūkius“,– apie būsimą sesiją Eltai sakė J. Razma.
Opozicija neturėtų skųstis
Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkių sudarymą kuruojantis Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma žada, kad opozicijos teikiami projektai bus įtraukiami į darbotvarkes.
„Opozicijos projektai yra įtraukiami į opozicines darbotvarkes. Jos tikrai mūsų planuose yra tvarkingai numatytos. Opozicijos projektai taip pat automatiškai įrašomi pagal Seimo Statutą, jeigu koks nors to paties įstatymo pakeitimo projektas yra teikiamas Vyriausybės. Bet, kaip yra nusistovėjusi praktika, kai yra argumentuoti opozicijos prašymai, net nesant šitų formalių aplinkybių, darbotvarkėse stengiamės rasti vietos opozicijos projektams“,– sakė J. Razma.
Jo nuomone, opozicija neturėtų skųstis. „Tikrai negalėtų opozicija skųstis, kad kur nors jų projektas kažkaip buvo užblokuotas ir negalėjo patekti į darbotvarkes, nežinau aš tokio atvejo“,– sakė J. Razma.
Įstatymų leidybos „infliacija“ nedžiugina
Seimo rudens sesijos darbų programos projekte įrašyti 473 teisės aktų projektai (be lydimųjų), teikiami Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių. Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma sako galįs santūriai pasidžiaugti, kad rudens sesijos darbų programai pateikta šiek tiek mažiau projektų, lyginant su pavasario sesija, kai buvo įrašyti 549 teisės aktų projektai.
Politikas pažymi teisėkūros kokybės, o ne kiekybės svarbą. „Mes dar sunkiai susitvarkome su tokiu reiškiniu, anot apžvalgininkų, kaip įstatymų leidybos „infliacija“. Manau, kad reikia toliau kalbėtis su frakcijomis, siekti gilesnio suvokimo, kad įstatymų leidyboje svarbu ne kiekybė, bet kokybė. Geriau pateikti ne daug, bet tikrai apgalvotų, solidžių projektų negu užversti Seimą jų gausa, bandant reaguoti į kiekvieną aktualiją. Galiu tik pasidžiauti, kad Vyriausybė ir Prezidentas teikia mažiau projektų negu ankstesniuose sesijose“,– sako J. Razma.
7 projektus pavasario sesijoje teikęs Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, rudens sezonui teikia 3 projektus, 121 projektą teikusi Vyriausybė rudenį siūlo svarstyti 96 projektus. Tačiau Seimo frakcijos, ypač opozicinės, rodo didelį aktyvumą, pvz. socialdemokratai teikia 60 teisės aktų projektų, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – 51, Lietuvos regionų frakcija – 44.
Planuojama Valstybės tarnybos reforma
Po sveikatos sistemos ir įkalinimo įstaigos reformų, Seimo rudens sesijoje planuojama imtis valstybės tarnybos reformos. Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija – tai yra esminis šią pertvarką reglamentuojantis projektas, įrašytas į sesijos rudens darbų programą.
„Valstybės tarnybos reformos svarstymą dabar, matau, gali apsunkinti pridedamos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų koregavimo lentelės – yra pasiūlyta šiek tiek didinti politikų atlyginimus. Bet, tikiuosi, Seimo nariai vien pagal šitą lentelę nespręs dėl viešojo sektoriaus reformos atsisakymo. Lentelę galima ir keisti, jei bus politinis sutarimas, kad projekte yra persistengta dėl politikų atlyginimų. Nesunku tą lentelę pakoreguoti. Yra lūkesčių, kad nebus bandoma populistiškai tai atmesti“, – svarstė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Civilinės sąjungos įstatymo projekto likimas – komiteto rankose
Seimas rudens sesijoje ketina imtis ir kontraversiškai visuomenėje vertinamų narkotikų dekriminalizavimo ir artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo.
Parlamentarai ketina svarstyti valdančiųjų parengtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamas Civilinio kodekso pataisas, kuriais siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.
„Į darbų programą tradiciškai įrašome visus projektus, kuriuos siūlo komitetai, atskiros frakcijos. Kokia bus jų svarstymo perspektyva – matysime. Galbūt daugiausia tai priklausys nuo svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tuos projektus bus bandoma patobulinti ir pasiekti, kad jie būtų labiau priimtini kuo didesniam ratui Seimo narių. Matysime, kada komitetas padarys sprendimus ir nuo to priklausys galimybė svarstyti Seimo posėdžiuose“,– Eltai sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas J. Razma.
Svarstoma galima apkalta parlamentarui P. Gražuliui
Pasak J. Razmos, rudens sesijoje teks spręsti ir dėl apkaltos Seimo nariui Petrui Gražuliui, kurį Apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„Tik dabar aiškinamasi su teisininkais, ar tą reikia daryti dabar, kai yra įsiteisėjęs Apeliacinio teismo nutarimas, ar dar reikia laukti 3 mėnesius, per kurį Seimo narys teoriškai gali šį nutarimą skųsti Aukščiausiajam Teismui. Tai išsiaiškinus, bus apsispręsta dėl apkaltos inicijavimo“,– sakė J. Razma.
