Prezidentūros raginimą I. Šimonytei ekspertai vertina skirtingai: priminė, kad G. Nausėda jau kartą nudegė

Opozicijai ruošiantis organizuoti interpeliacijas net trims premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės ministrams, prie viešų raginimų I.Šimonytei „perkrauti Vyriausybę“ prisijungė ir Prezidentūra.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vyautas Dumbliauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyautas Dumbliauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingidos Šimonytės Vyriausybės.<br>T.Bauro nuotr.
Ingidos Šimonytės Vyriausybės.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Sep 12, 2022, 3:26 PM

Kol vieni ekspertai svarsto, kad premjerė turėtų atsižvelgti į pastabas ir pakeisti daug kritikos sulaukusius ministrus, kiti įsitikinę, kad dabar nėra tinkamas laikas ministrų kabineto pokyčiams. Tiesa, ekspertai vieningi dėl vieno: tikimybė, kad premjerė iš tiesų imsis pertvarkyti Vyriausybę – labai maža.

Subtili žinutė

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis ketvirtadienį teigė, kad Vyriausybei būtų naudingas kai kurių ministrų pakeitimas, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad ministrų darbas yra premjerės I.Šimonytės atsakomybė, todėl ir sprendimas dėl perkrovos – tik jos.

Pasak P.Mačiulio, ankstesnių vyriausybių pavyzdžiai rodo, jog toks ministrų kabineto „perkrovimas“ dažniausiai būna naudingas – atsiranda naujų idėjų, veržlumo, juo labiau, kad prezidentas turi priekaištų I.Šimonytės kabinetui.

„Pastabų iš prezidento pastaruoju metu yra gavęs ministras Dainius Kreivys – tiek viešai, tiek privačiai, bet prezidentas laikosi nuomonės, kad ministrai yra premjerės komanda. Ji turi nuspręsti dėl jų apsispręsti ir prisiimti atsakomybę“, – interviu LRT sakė P.Mačiulis.

Tuo metu Seimo opozicija teigia inicijuojanti net tris interpeliacijas – energetikos ministrui D.Kreiviui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui.

Akivaizdus pasipriešinimas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad Vyriausybės perkrovimas „vien dėl perkrovimo“ nėra naudingas, tačiau, anot jo, šiuo atveju verta atkreipti dėmesį į konkrečių ministrų darbą.

„D.Kreivys, mano manymu, elgiasi neadekvačiai – nesimato jokio strategijos, ką daryti. Ministras nerodo lyderystės, nepateikia visuomenei veiksmų plano.

Pagal išsilavinimą D.Kreivys – istorijos mokytojas, tai gal jam jau užtektų energetikos specialistu būti?

Tuo metu Simonas Gentvilas labai stipriai gadina savo reputaciją dėl žaliųjų zonų mažinimo – gamtosaugininkai sukilo, tampa neaišku, kam ministras dirba, kokioms interesų grupėms“, – pastebėjo V.Dumbliauskas.

Vis dėlto, nei Prezidentūros, nei tuo labiau opozicijos raginimai, politologo manymu, I.Šimonytės nuomonės dėl ministrų tinkamumo eiti šias pareigas nepakeis.

„I.Šimonytė iš principo neatleis ministrų, kadangi ji yra spaudžiama. Opozicijai tai tarsi žaidimas, jie suinteresuoti Vyriausybės perkrovimu, bet I.Šimonytė – kaip vaikas, kuriam ką nors pasakai, o jis daro priešingai.

Premjerė jaučiasi be reikalo spaudžiama, tada atsiranda pasipriešinimas“, – svarstė jis.

Prezidentas – atsargesnis?

Tiesa, kaip pastebi V.Dumbliauskas, prezidento patarėjo P.Mačiulio pastaba dėl ankstesnių vyriausybių perkrovimų buvo ganėtinai nuosaiki – nors Prezidentūros atstovas pabrėžė, kad ministrų pakeitimai praeityje būdavo naudingi, jis net kelis kartus pakartojo, kad šį klausimą sprendžia premjerė.

Politologas svarsto, kad nuosaikesnė kalbėjimo maniera pasirinkta ne be priežasties – prezidentas, griežtai nereikalaudamas Vyriausybės pokyčių ir viešai nereikšdamas nepasitikėjimo ministrais, nori išvengti scenarijaus, susiklosčiusio vadovaujant Sauliaus Skvernelio Vyriausybei.

2019 metais P.Mačiulis taip pat perdavė G.Nausėdos poziciją dėl skandalų lydimo susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus – pareiškė, kad prezidentas nebepasitiki ministru ir mano, kad ministras turi trauktis iš užimamų pareigų. Tačiau tąkart S.Skvernelis pareiškė, kad jam trūksta faktų dėl ministro veiksmų ir J.Narkevičius dirbo toliau.

„G.Nausėda jau pasimokė, kai nesėkmingai bandė patraukti J.Narkevičių. Tada G.Nausėdai per ambicijas tikrai buvo užduota, S.Skvernelis net pasišaipė. G.Nausėda jau nudegęs rankas, todėl dabar jis atsargesnis.

Vis dėlto, D.Grybauskaitei pavyko patraukti tą patį D.Kreivį 2011 metais, kai jis buvo ūkio ministru. A.Kubilius ilgai gynė D.Kreivį, bet galiausiai nusileido ir jį atleido.

Galbūt D.Grybauskaitė turėjo didesnį autoritetą, buvo remiama konservatorių“, – svarstė V.Dumbliauskas.

Jeigu G.Nausėda nuspręstų aktyviau siekti ministrų pakeitimo, politologo nuomone, sulauktų savo rinkėjų palaikymo.

„Pasirinkus nepriklausomą elektros tiekėją elektra pabrango daugiau negu dvigubai, tai kaip gali rinkėjai būti laimingi? Taip G.Nausėda savo rinkėjams parodytų, kad rūpinasi, kad jo pastangomis buvo nuimti netinkami arba neigiamai vertinami ministrai“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.

Atsinaujinimo dar prireiks

Savo ruožtu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas įsitikinęs, kad Vyriausybės perkrovimas šiuo metu jokios konkrečios naudos neatneštų.

„Dabar tampa madinga kalbėti apie Vyriausybės perkrovimą – kai nežinai, ką pasiūlyti ar ką daryti, tai sakai, kad „darykime kažką kitaip“. Perkrovimas be jokio turinio, kai nepasakai, kas bus, kai perkrausime, yra beprasmis kalbėjimas, audringos veiklos imitavimas.

Ne, perkrovimas dabar nėra naudingas. Kraujo perpylimas, kaip visi dopingą mėgstantys sportininkai žino, yra daromas prieš varžybas – kai yra lemiamas startas ir reikia gauti naujų jėgų judėti pirmyn.

Naujų jėgų prireiks 2024 metų vasarą – kai bus įvykę prezidento ir Europos parlamento rinkimai, kad būtų galima pasakyti, jog vyksta „atsinaujinimas“, kad „padarėme išvadas, norime su naujomis jėgomis judėti į ateitį“.

Šiuo metu perkrovimas duotų tik dviejų savaičių ramesnį tašką, neva „supraskite, naujas ministras turi įeiti į pareigas“. Tačiau postūmio, judėjimo pirmyn, papildomos energijos Vyriausybės perkrovimas šiuo metu neduotų“, – įsitikinęs M.Lapinskas.

Komunikacijos ekspertas svarsto, kad Prezidentūros pasiūlymas svarstyti apie Vyriausybės pokyčius labiau susijęs su konkrečių, energetikos krizę sprendžiančių pasiūlymų stoka.

„G.Nausėda turi galimybių siūlyti įstatymų projektus arba paskelbti kažkokias iniciatyvas, burti plačią taktinę koaliciją Seime priimti jo rekomendacijas, bet kol kas neatrodo, kad tokių minčių ar pasiūlymų yra. Kai nežinai, ko griebtis, sakai, kad reikia daryti kažką kitaip.

Panašiai, kaip su krepšiniu – jeigu blogai pasirodai čempionate, tada prieš kitą čempionatą gali burti naują kartą ar kažkokių žaidėjų atsisakyti. Bet dabar išvažiavome ir žaidžiame su tuo sąstatu, kuris yra“, – palygino M.Lapinskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?