Vis dėlto, naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai įsitikinę, kad nei sutvirtinta prezidento Gitano Nausėdos ir opozicijos sąjunga, nei Prezidentūros išsakyta parama interpeliacijoms konkrečių rezultatų neatneš. O ir demonstruojama Seimo mažumos vienybė, jų manymu, ilgai netruks.
Išreiškė palaikymą
Seimo rudens sesiją parlamento opozicija pradeda ryžtingai – antradienį pranešę apie rengiamą interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, trečiadienį visų opozicinių frakcijų atstovai rinkosi Prezidentūroje, kur teigė esą negirdimi valdančiųjų.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis po susitikimo konstatavo, kad opozicija teikia pasiūlymus, tačiau jie valdančiųjų net nėra svarstomi. „Prezidento nuomone, tai nėra gerai“, – nurodė P.Mačiulis.
Opozicijos inicijuojama nepasitikėjimo D.Kreiviu procedūra taip pat sulaukė netiesioginio Prezidentūros palaikymo. „Visos interpeliacijos yra gerai“, – teigė P.Mačiulis.
Visgi, opozicijos demonstruojamos vienybės „didžiuoju opozicijos renesansu“ Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė nevadintų – anot jos, Seimo mažuma susivienija tik tada, kada jiems tai patogu.
„Kol kas didelių vilčių nededu – susitelkiama fragmentiškai, tada, kai patogu, bet kai reikia nerti giliau, didelės vienybės nematau. Ir nelabai įsivaizduoju, kaip ji galėtų atrodyti.
Prasta būtų partija ir prastas jos lyderis, jeigu nestrateguotų, kaip vienas ar kitas veiksmas atsilieps būsimuose rinkimuose. Dabar kiekvienas opozicijos žingsnis pasveriamas. Šiuo atveju valdančiajai daugumai kiek lengviau, nes jie gali eiti va bank“, – svarstė G.Burbulytė.
Dar metai vienybės
Panašios nuomonės laikėsi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas.
„Turime džiaugtis, kad opozicija suaktyvėjo, bet jie bendradarbiaus tol, kol jiems tai bus naudinga, daugiausiai – dar metus laiko.
Paskui jų strategų reikalas, kada bandys išsiskirti iš kitų opozicinių jėgų. Dar dveji metai iki rinkimų, jie gali rinkti populiarumo taškus, kritikuodami valdančiuosius, tačiau likus daugiau nei metams pradės rodyti savo fainumą.
Opozicijos vieningumas yra laikinas, nes jų elektoratas yra tas pats – kairysis rinkėjas, kuris paprastai nėra ištikimas (vienai partijai – aut.past.)“, – įvertino V.Dumbliauskas.
Pagrindinis tikslas – svarbiausia
Nors opozicijos inicijuojamą interpeliaciją G.Burbulytė teigė vertinanti kaip visiškai normalų procesą, prezidento sąjungą su opozicija politologė vertina kritiškiau.
„Interpeliacija – tikrai ne pasaulio pabaiga, tai normali politinė praktika. Visos pusės – ir visuomenė, ir tie, kurie kviečiami ant kilimėlio į parlamentą, neturėtų to vertinti kaip opozicijos puolimo, nes tai yra vienas iš opozicijos instrumentų vykdyti savo, kaip opozicijos, pareigas.
Rinkėjai tikrai nesuprastų, jeigu jie to nedarytų, ypač kai yra įvairios iškylančios problemos. O dabar, kad ir kas būtų kaltas, problemą turime“, – pabrėžė ji.
Visgi, politologės manymu, šiuo metu, kai energetikos krizės klausimas sprendžiamas europiniu mastu, reikėtų visų valdžių susitelkimo.
„Labai svarbu, kad prezidentas ir ministras veiktų išvien, kalbėtų vienu balsu tam, kad Europos Sąjungoje būtume išgirsti, kad tikrai būtų galima išsikovoti pagrindinį tikslą – kad kainos normalizuotųsi“, – kalbėjo politologė.
G.Burbulytė įsitikinusi, kad net jeigu prezidentas su opozicija susivienytų kaip niekada anksčiau, realių sprendimų ir pokyčių įstatymų leidyboje tai neatneštų.
„G.Nausėda per šiuos dvejus metus turėjo įsitikinti, kad Vyriausybė dirba nebendradarbiaudama su Prezidentūra. Natūralu, kad bet koks plano siūlymas nesulauks pasisekimo.
Perteklinis kišimasis į Vyriausybės darbą, kuris prie kitos Vyriausybės, prie kito prezidento, galbūt išsisprestų kitaip, šiuo atveju neišsispręs.
Galbūt prezidentui ir reikėtų rodyti aktyvumą, bet nesiimant veiksmų, kurie ir pagal Konstituciją priklauso Vyriausybei“, – svarstė politologė.
„Dveji metai parodė, kad Vyriausybė dirba savo linija. Tuomet kyla klausimas, ar pasirinkta Prezidentūros strategija tikrai tinkama tokioje situacijoje, o galbūt ji tik dar labiau gilina komunikacinės, nepasitikėjimo valdžia krizes“, – pridūrė ji.
Nepralošiamas žaidimas
Politologo V.Dumbliausko manymu, geriausia reakcija, kokios prezidentas gali tikėtis iš premjerės I.Šimonytės dėl savo elektros kainų kompensavimo pasiūlymų – jokia.
V.Dumbliauskas priminė G.Nausėdos siūlymą elektros kainą užšaldyti ties 24 ct/kWh, į ką premjerė atsakė, kad „būdų užtikrinti savo šitų pažadų įgyvendinimo prezidentas nelabai turi“.
„Gali atsitikti taip, kad netyčia žmonės, kurie tuos pasisakymus įvertins kaip tam tikrus pažadus, liks nusivylę. Aišku, tada visada bus galima apkaltinti Vyriausybę. Gal toks ir tikslas“, – antradienį kalbėjo I.Šimonytė.
„Sprendžiant iš I.Šimonytės ironiškų pasisakymų, kad tai Vyriausybės kompetencija, kad prezidentas neturi svertų savo siūlymais, jis tiesiog virpina orą. Iš tiesų prezidentas šiuo atveju neturi svertų.
Geriausiu atveju I.Šimonytės reakcija (į G.Nausėdos pasiūlymus – aut.past.) bus nulinė – nekreips dėmesio“, – įvertino V.Dumbliauskas.
Nepaisant to, politologas įsitikinęs, kad G.Nausėda ir toliau teiks savo siūlymus, ir toliau kritikuos Vyriausybę dėl jų priimamų – arba nepriimamų – sprendimų.
„Prezidentas išrinktas ne valdančiosios koalicijos partijų rinkėjų balsais – šie balsavo už I.Šimonytę. Prezidentas turi daryti reveransus tai publikai, kuri už jį balsavo.
G.Nausėdai reikia galvoti apie rinkimus. Šiuo atveju jis kritikuos valdančiąją koaliciją, nes tai patinka jo rinkėjams, o opozicija gauna solidų sąjungininką. Jei valstybės prezidentas palaiko opozicijos siūlymus, jie lošia nepralošiamą žaidimą – opozicija irgi galvoja apie kitus Seimo rinkimus. Dvi vienišos širdys, dvi politinės jėgos atranda viena kitą“, – apibendrino V.Dumbliauskas.
