Ekspertai įvertino, kokių priemonių dar gali imtis V.Putino režimas ir kodėl įspūdingos ukraniečių kontratakos nereikėtų vadinti lūžiu kare.
Ketinimus paneigė
Ukrainiečiams savaitgalį atsiėmus tūkstančius kilometrų teritorijos iš okupantų gniaužtų, Rusijoje pasigirdo raginimų skelbti mobilizaciją. Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys, Dūmos deputatas Michailas Šeremetas pareiškė, kad Maskva neįgyvendins savo tikslų Ukrainoje, jei mobilizacijos nepaskelbs.
Mobilizacijos poreikį išreiškė ir Rusijos Komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas: „Šį karą mums paskelbė amerikiečiai, Europa ir NATO. Kiekviename kare turi būti atsakas. Pirmiausia reikalinga visapusiška pajėgų ir išteklių mobilizacija“.
Pats Kremlius netrukus pareiškė, kad Rusijoje visuotinė mobilizacija kol kas neplanuojama: „Šiuo metu apie tai nekalbama“, – atsakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Bando laviruoti
Vertindamas rusų mobilizacijos tikimybę, karybos ekspertas Darius Antanaitis pastebėjo, kad jaunimo ir vyresnio amžiaus vyrų mobilizacija, jų apmokymas užtruktų 6–8 mėnesius.
„Tai reikštų, kad Rusijoje galėtų kilti pakankamai dideli socialiniai neramumai, kadangi skelbiant mobilizaciją rusai privalo paskelbti karo stovį.
Tokiu atveju jie privalės pripažinti, kad Ukrainoje jie nevykdo kažkokios mistinės spec. operacijos, bet iš tikrųjų užpuolė Ukrainą“, – įvertino D.Antanaitis.
Visgi, karybos ekspertas svarstė, kad jeigu tai būtų Kremliaus – arba grupuotės Kremliuje – išgyvenimo klausimas, tuomet ir ši priemonė galėtų būti panaudota.
„Tačiau pats Kremlius nėra vienalytis – ir dabar žiniasklaidoje matėme, kad keliasdešimt politikų paskelbė nepasitikėjimą V.Putinu ir jo veiksmais. Bet tie politikai nėra draugiški Ukrainai, jie nori griežtesnių veiksmų prieš Ukrainą.
V.Putinas ne tik bando išsaugoti savo valdžią, bet ir išlaviruoti politinėje arenoje. O politinė suirutė Rusijoje būtų labai paranki Ukrainai – prasidėtų kova dėl valdžios pačiame Kremliuje, ir dėmesys kariniams veiksmams Ukrainoje bus sumažėjęs“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Istorinės pamokos
Savo ruožtu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė, kad greito efekto dabar paskelbta mobilizacija Rusijai neduotų, o neigiamų pasekmių Kremliui galėtų būti ne viena.
„Rusijos pajėgos prarado labai daug savo ginklų atsargų. Jeigu jie paskelbs mobilizaciją, nelabai turės kuo apginkluoti savo pajėgų.
Be to, mobilizuoti visuomenę karui užima laiko. Paprastai mobilizacijos daromos ne karo metu, bet prieš karą. Kai jau vyksta karas, kol vykdys mobilizacijos procesą jau gali ir pralošti.
Galiausiai, mobilizacija yra toks procesas, kai apginkluoji didelę dalį visuomenės, o mes iš Rusijos istorijos žinome, kad kai visuomenė apsiginkluoja, keičiasi režimai“, – priminė V.Malinionis.
Kokių priemonių imsis?
Vertindamas, kokių priemonių, be visuotinės mobilizacijos, dar galėtų imtis Kremlius, kad susigrąžintų pranašumą kare, D.Antanaitis neatmeta, kad gali būti panaudota viskas – ir branduolinis ginklas taip pat.
„Žinome V.Putino režimo neadekvatumą“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Tuo metu V.Malinionis pastebi, kad dabar rusai atakuoja civilinės infrastruktūros objektus ir terorizuoja Ukrainos visuomenę.
„Atakuoja energetinius objektus, buvo iškirstas elektros tiekimas Charkovo mieste, damba buvo atakuota prie Kryvyj Riho, kur buvo užlieta didelė dalis teritorijos. Dabar jie terorizuoja Ukrainos visuomenę.
Dar lieka klausimas, ar jie panaudos taktinį branduolinį ginklą. Tikimybė yra, bet nemanau, kad labai didelė, nes apčiuopiamo rezultato negaus. Net jei norės sutriuškinti Ukrainos kariuomenę, jie neturės taikinio, kur būtų sutelktos tokio dydžio pajėgos, kaip Antrajame pasauliniame kare, kad vienu branduoliniu smūgiu sunaikintų didelius dalinius“, – įvertino ekspertas.
Lūžiu kare nevadina
Tiesa, sėkmingo ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose nei D.Antanaitis, nei V.Malinionis dar nevadina lūžiu kare.
„Tai nėra lūžis kare – tai yra sėkmė, tarpinė pergalė. Apskritai kalbant, nematau galimybės, kad šitas karas būtų laimėtas vien tik karinėmis priemonėmis.
Net jeigu ukrainiečiams pavyktų išvalyti visą savo teritoriją ir išvyti okupantus, tik laiko klausimas, kada rusai vėl pradėtų puolimą iš naujo, nes jie nepripažintų pralaimėjimo.
Mano manymu, tikrasis lūžis prasidės ne Ukrainoje – tikrasis lūžis turi prasidėti Kremliuje. Tada mes suprasime, kad persilaužimas įvyko“, – įsitikinęs D.Antanaitis.
V.Malinionis pastebėjo, kad ukrainiečių kontrataka – didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Tai buvo didelis įvykis, kai per šešias dienas buvo atkovota didesnė teritorija negu Rusijos kariuomenė užėmė per penkis mėnesius. Tai didžiausia kontrataka nuo Antrojo pasaulinio karo.
Tai didelis proveržis ukrainiečių karių moralei ir skatinimui, ir atvirkštinis efektas Rusijos karių moralei ir motyvacijai.
Tą lūžinėjimą ir skaidymąsi matome ir Kremliaus politiniame lygmenyje, klausydamiesi jų atstovų viešosios nuomonės – kai kurie jau išdrįsta karą pavadinti karu, ir municipalinio lygmens deputatai jau pareiškė nepasitikėjimą V.Putinu“, – pabrėžė V.Malinionis.
„Dar vienas teigiamas efektas – kad mūsų Vakarų partneriai, matydami sėkmingą ukrainiečių kontrpuolimą, įgauna pasitikėjimą Ukraina, yra motyvuojami greičiau ir daugiau juos apginkluoti. Ukrainiečiai įrodė, kad yra patikimi ir gali laimėti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, optimistines kai kurių ekspertų prognozes, jog karas galėtų baigtis dar iki šių metų Kalėdų, V.Malinionis vertina skeptiškai.
„Ką vadiname karo pabaiga? Kad ukrainiečiai atkovoja visas teritorijas ir subyra V.Putino režimas. Tikimybė, kad ukrainiečiai atkovos dar daugiau savo teritorijos iki naujų metų yra tikrai didelė, kad subyrės Rusijos režimas ir jie pakeis savo tikslus – mažesnė.
Net ir ukrainiečiams atsiėmus savo teritorijas, turėtas iki šių metų vasario 24 dienos, dar nereikštų, kad karas yra baigtas“, – pabrėžė jis.
