Parlamentarė pastebi, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuva daugiausia dėmesio skyrė Rytų partnerystės šalims – Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui, taip pat Baltarusijai, nepelnytai palikdama be reikiamo dėmesio Vakarų Balkanų regioną, kuriame net keturios valstybės jau yra NATO narės: Kroatija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Albanija, o Kroatija – ir Europos Sąjungos narė.
„Pastaruosius dvejus metus Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant ir įgyvendinant ES politiką šiam regionui, Lietuvos pastangos yra pastebėtos“, – sako L. Andrikienė, komentuodama penktadienį Seime vykusią konferenciją „Vakarų Balkanų šalys kelyje į Europos Sąjungą – 2022“.
Konferencijoje kalbėję Vakarų Balkanų valstybių politikai – Albanijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Mimi Kodheli, Kroatijos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Davor Ivo Stier ir Tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas Erik Fabijanič, Kosovo Asamblėjos Europos integracijos komiteto vicepirmininkė Arbëreshë Kryeziu Hyseni – bei ekspertė iš Šiaurės Makedonijos Europos politikos instituto dr. Malinka Ristevska Jordanova dalijosi savo šalių eurointegracijos patyrimu, atkreipdami dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria šio regiono valstybės. Pranešėjai akcentavo Rusijos ir Kinijos įtaką regione, ES šalies kandidatės Serbijos paramą Rusijai, kuri ypač išryškėjo, ES įvedus sankcijas Ukrainą užpuolusiai Rusijai.
Konferencijoje kalbėjo Europos Parlamento, Europos Komisijos, Europos Išorės Veiksmų Tarnybos (EIVT) atstovai – ES specialusis įgaliotinis Belgrado ir Prištinos dialogui ir kitiems Vakarų Balkanų regiono klausimams Miroslav Lajčak, Europos Parlamento narys ir pranešėjas Bosnijai ir Hercegovinai Paulo Rangel, Europos Komisijos DG NEAR Vakarų Balkanų politikos ir regioninės strategijos skyriaus vadovas Thomas Hagleitner.
„Briuselio atstovai sulaukė daugelio konferencijos dalyvių klausimų dėl nepateisinamo delsimo pradėti derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija, bevizio režimo nesuteikimo Kosovui, kuris yra seniai įvykdęs visus reikalavimus, dėl Serbijos, kuri nesijungia prie ES sankcijų Rusijai, lygindami ES šalies kandidatės Serbijos veikimą su tokio statuso neturinčiu Kosovu, tačiau prisijungusiu prie ES sankcijų. Daugelis akcentavo, kad Vakarų Balkanai laukia ES sprendimų, ES delsimas yra destruktyvus, naujoji mūsų realybė, kurioje gyvename nuo vasario 24 d., iš ES reikalauja neatidėliotinų sprendimų“, – pastebėjo Laima Andrikienė.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvoje viešinti Kroatijos parlamento delegacija, vadovaujama buvusio Kroatijos užsienio reikalų ministro Davor Ivo Stier, Lenkijos Senato vicemaršalas Michal Kaminski, ekspertai iš Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių ambasadoriai.
Konferenciją sveikino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos Senato Užsienio reikalų, gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Pavel Fischer. Pagrindinį pranešimą skaitė Lietuvos Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Konferencijoje taip pat dalyvavo Seimo vicepirmininkė ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis, Antanas Vinkus, Valdas Rakutis, Kristijonas Bartoševičius ir kiti.
