Toks atvejis – pirmas Lietuvoje: žinomas teisininkas įtariamas pasisavinęs kreditoriams priklausančius skolininkų pinigus

Net teisėjams ne sykį paskaitas skaitęs ir į Europos Parlamentą kandidatavęs buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, žinomas bankroto administratorius teisininkas Nerijus Strikulys pats gali atsidurti teisiamųjų suole.

Teisėsaugos taikiklyje atsidūręs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas N.Strikulys yra skaitęs paskaitas apie teisę.<br>Lrytas.lt koliažas
Teisėsaugos taikiklyje atsidūręs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas N.Strikulys yra skaitęs paskaitas apie teisę.<br>Lrytas.lt koliažas
Problemų su bankroto administratoriumi patyrė bankas „Swedbank“. Bėdų dėl negautų pinigų turėjo ir SEB bankas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Problemų su bankroto administratoriumi patyrė bankas „Swedbank“. Bėdų dėl negautų pinigų turėjo ir SEB bankas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Problemų su bankroto administratoriumi patyrė bankas „Swedbank“. Bėdų dėl negautų pinigų turėjo ir SEB bankas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Problemų su bankroto administratoriumi patyrė bankas „Swedbank“. Bėdų dėl negautų pinigų turėjo ir SEB bankas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Teisėsaugos taikiklyje atsidūręs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas N.Strikulys yra skaitęs paskaitas apie teisę.<br>Klaipėdos apygardos teismo nuotr.
Teisėsaugos taikiklyje atsidūręs Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas N.Strikulys yra skaitęs paskaitas apie teisę.<br>Klaipėdos apygardos teismo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 16, 2022, 6:24 AM, atnaujinta Sep 16, 2022, 12:59 PM

N.Strikulys įtariamas pasisavinęs kone pusę milijono eurų, kurie buvo gauti per varžytynes pardavus bankrutavusių žmonių butus ir namus. It musę kandę liko ne tik savo pinigų negavę kreditoriai. Taip buvo traiškomi ir bankrutuoti nusprendusių žmonių likimai – negavus pinigų jų bankroto procedūros buvo nutraukiamos.

N.Strikulio ir jo bendrovės „Lexuna“ atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai bankroto administratorius įtariamas pasisavinęs kreditoriams priklausančius skolininkų pinigus.

Bankas kreipėsi į teismą

Tai, kad bankroto administratorius N.Strikulys įtartinai elgiasi su skolininkų pinigais, vieni pirmųjų pastebėjo banko „Swedbank“ teisininkai.

Ypač tai išryškėjo, kai N.Strikulio bendrovė „Lexuna“ tapo bankrutuoti nusprendusio kauniečio Alfredo K. bankroto administratoriumi.

Vyras buvo stipriai prasiskolinęs, o didžiausias jo kreditorius buvo „Swedbank“. Už daugiau kaip 500 tūkstančių eurų paskolą Alfredas K. šiam bankui buvo įkeitęs savo namą su žemės sklypu.

Nors bankroto byla buvo iškelta dar 2018 metais, bankininkų įsitikinimu, bankroto administratorius visaip vilkino pastato pardavimo per varžytynes procedūras ir pats disponavo šiuo namu.

Bankas kreipėsi į teismą prašydamas nušalinti bankroto administratorių, tačiau teismas nieko blogo jo veiksmuose neįžvelgė.

Pinigų kreditoriai negavo

Staigmenos prasidėjo praėjusių metų sausį, kai bankroto administratorius, neinformavęs kreditorių, leido skolininkui Alfredui K. savo pasirinktam pirkėjui parduoti pusę namo. Namo dalį už 153 tūkstančius eurų nusipirko skolininko pažįstamas ir visus pinigus pervedė į bankroto administratoriaus kontroliuojamą depozitinę sąskaitą.

Pagal įstatymą visus gautus pinigus, atskaičius atlyginimą už darbą, „Lexuna“ per 10 dienų turėjo pervesti hipotekos kreditoriui „Swedbank“.

Tačiau net ir praėjus mėnesiui bankas pinigų nesulaukė.

Atsitiktinai sužinoję, jog dalis turto parduota, bankininkai dar kartą kartą kreipėsi į teismą prašydami, kad „Lexuna“ būtų nušalinta nuo bankroto administratoriaus pareigų. Bankas įmonę ir jos vadovą jau kaltino ne tik aplaidumu, bet ir kriminaliniu nusikaltimu – pinigų pasisavinimu.

„Bankroto administratorė, nuslėpusi nekilnojamojo turto realizavimą ir gavusi pinigines lėšas, jų be pateisinamų priežasčių nepervedė hipotekos kreditorei.

Tokiais veiksmais bankroto administratorė, ko gero, daro nusikalstamą veiką dėl svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo“, – pareiškė „Swedbank“ atstovai.

Tačiau teismas vėl buvo palankus bankroto administratoriui. Kauno apygardos teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė konstatavo, kad nieko nusikalstamo bankroto administratorė nepadarė, o pinigai bus sumokėti, kai bus parduota likusi namo dalis.

Sugalvojo įvairių priežasčių

Bet po pusmečio už tą pačią 153 tūkstančių eurų sumą pardavus kitą namo dalį, pinigai nebuvo pervesti kreditorei.

Bankui pareikalavus sumokėti N.Strikulys net kelis kartus pažadėjo, kad lėšos bus pervestos nedelsiant. Tačiau laikas ėjo, o žadėtų pinigų bankas taip ir negavo.

„N.Strikulys vis surasdavo kokią nors priežastį – tai jis susirgo, tai artimiesiems nelaimė atsitiko. Ir vis žadėjo, kad ryt poryt pinigai bus“, – sakė „Swedbank“ atstovai.

O štai kalbėdamas su „Lietuvos ryto“ korespondentu N.Strikulys teigė, jog vos ne pats bankas kaltas, kad jam nepervesti 300 tūkstančių eurų: „Lėšų bankui nepervedėme, nes pats bankas neteisingai buvo nurodęs rekvizitus, o juos jiems pakoregavus buvome atstatydinti iš pareigų ir negalėjome to padaryti. Visi įsipareigojimai turi būti įvykdyti naujai paskirto administratoriaus.“

Vienintelis turtas – priekaba

Neapsikentę laukti „Swedbank“ teisininkai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tyrėjai greitai nustatė, kad už viso namo pardavimą gauti 306 tūkstančiai eurų iš depozitinės skolininko Alfredo K. sąskaitos neteisėtai buvo pervesti į bendrovės „Lexuna“ sąskaitą ir iš ten pradingo.

Prokurorams susizgribus areštuoti turtą paaiškėjo, kad nei N.Strikulys, nei „Lexuna“ nieko neturi, o visos sąskaitos – tuščios. Vienintelis kilnojamasis N.Strikulio turtas, kurį pavyko aptikti tyrėjams, – 360 eurų vertės 1987 metų gamybos priekaba MAZ.

Nors jokio turto N.Strikulys neturėjo, jis gyveno žinomam verslininkui ir mecenatui Žilvinui Meceliui priklausančiame ištaigingame 550 kvadratinių metrų ploto name šalia Vilniaus, važinėjo prabangiais automobiliais. Tiesa, pats jis deklaravo, kad gyvena Kipro mieste Limasolyje.

Pinigai poilsio kompleksui?

Prieš galimą aferą su „Swedbankbankroto administratorius tapo Kipro įmonės „Ige Investments limited“ (IIL) direktoriumi. Ši įmonė per savo kontroliuojamą bendrovę „Tanera“ nusipirko Molėtų rajone esantį prestižinį „Belvilio“ SPA ir poilsio kompleksą.

Kurį laiką N.Strikulys vadovavo ir „Tanerai“. Pagal paties pasirašytą įsakymą jis už 5 valandų darbą per mėnesį gaudavo 1200 eurų atlyginimą.

Praėjusių metų kovą kaip vienintelės „Taneros“ akcininkės – Kipro įmonės IIL – direktorius N.Strikulys pasirašė įsakymą atleisti save iš „Taneros“ direktoriaus pareigų, o vadovauti „Belviliui“ paskyrė žinomą manekenę Gerdą Zubrickaitę.

Bankas nieko nepešė

Kol Kauno prokurorai bergždžiai ieškojo, kur nukeliavo „Swedbank“ skirti 300 tūkstančių eurų, dar vieną bylą N.Strikulio atžvilgiu pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Paaiškėjo, kad panašiu metodu galėjo būti apgauti ir kiti bankai, tarp jų – SEB.

Praėjusių metų pabaigoje, administruodama Alytuje gyvenančių sutuoktinių Astos ir Mariaus bankroto bylą, „Lexuna“ pardavė jiems priklausantį SEB bankui įkeistą žemės sklypą. Didžioji dalis gautų 43 tūkstančių eurų turėjo būti pervesta hipotekos kreditoriui, tačiau to taip pat nebuvo padaryta.

Ir šiuo atveju N.Strikulys visaip bandė pasiteisinti, kodėl nepervedė lėšų: „Pakriko darbas dėl karantino, po to pats sirgau, teko atleisti kelis su byla susijusius asmenis.

Tačiau jau šiandien bus parengta ataskaita ir pervesti pinigai.“

Tačiau SEB nei tą dieną, nei vėliau ne tik negavo jam priklausančių pinigų, bet dar ir liko prie suskilusios geldos. Matydami, kad pinigų iš „Lexunos“ negaus, bankininkai bandė spausti niekuo dėtus sutuoktinius ir prieštaravo, kad jie būtų pripažinti bankrutavusiais.

Dėl to ilgai virė aistros teisme. Galiausiai Alytaus apylinkės teismas konstatavo, jog sutuoktiniai nekalti, kad pardavus jų sklypą hipotekos kreditorius negavo pinigų, ir pasiūlė SEB bankui lėšas išieškoti iš jokio turto neturinčios „Lexunos“, kuriai netrukus taip pat buvo paskelbtas bankrotas.

Bankroto bylą nutraukė

Bet ne visiems bankrutuoti panorėjusiems asmenims, kurių bylas administravo „Lexuna“, taip pasisekė kaip sutuoktiniams iš Alytaus.

Klaipėdiečiui Mariui J. bankroto byla buvo iškelta dar 2015 metais.

Vyriškis teigė, kad visus su bankrotu susijusius dokumentus rengė N.Strikulys. Jis esą paruošė ir mokumo atkūrimo planą.

Kaip ir buvo numatyta šiame plane, Marius J. dalį uždirbtų pinigų įmokėdavo į „Lexunos“ kontroliuojamą depozitinę sąskaitą, o ši bendrovė, atskaičiusi savo išlaidas, privalėjo lėšas pervesti kreditoriams.

Tačiau kreditoriai gavo tik nedidelę dalį pinigų, beveik viską sau pasiimdavo bankroto administratorius.

Nusprendęs, kad Marius J. nevykdo įsipareigojimų, didžiausias kreditorius „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą ir klaipėdiečiui bankroto byla buvo nutraukta. Teismas konstatavo, kad pats bankroto siekiantis žmogus privalo rūpintis, kaip vykdomas mokumo planas.

„Buvau apgautas ir suklaidintas. Bankroto proceso metu N.Strikulys savaites nekėlė telefono ragelio, neatsakė į elektroninius laiškus, nebuvo darbo vietoje. Paskui lyg iš niekur nieko atsirasdavo ir nuramindavo, kad viskas bus gerai. Aš juo patikėdavau ir štai – gavau į veidą smūgį šlapiu skuduru“, – kalbėjo Marius J.

Klaipėdietis tvirtino dėl N.Strikulio apgaudinėjimo patyręs didžiulę žalą, jis nebegalintis išmaitinti šeimos, dėl to jį paliko žmona.

„Dabar tik po dešimties metų galėsiu vėl kreiptis dėl savo asmeninio bankroto, visą tą laiką kabės daugiau kaip 100 tūkstančių eurų skola“, – dūsavo vyriškis.

Pagunda būna didelė

Šiuo metu N.Strikulio ir jo įmonės „Lexuna“ atžvilgiu yra iškeltos net kelios baudžiamosios bylos, o apie 50 bankroto bylų, kurias jie administravo, perduotos kitiems bankroto administratoriams. Tačiau pastarieji šių bylų kratosi.

„Kaip dirbti, kai viskas, ką tik buvo galima išvogti, buvo pavogta?

Jis sau pasiimdavo viską, ką galėjo, – sėmė ir dešimtimis tūkstančių, ir po kelis eurus. Žinau atvejį, kai iš vienos senutės sąskaitos nusirašė paskutinius ten buvusius 8 eurus“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas su „Lexunos“ bylomis susipažinęs bankroto administratorius.

Pašnekovas pripažino, kad administruojant bylas kyla nemaža pagunda pasiimti svetimus pinigus.

„Aš pats, kai į mano kontroliuojamą depozitinę sąskaitą įkrito daugiau kaip 2 milijonai eurų, sugavau save galvojant, kad galėčiau tuos pinigus pasiimti ir ramiai dienas praleisti kur nors Lotynų Amerikoje. Gal ir N.Strikulys taip mąsto – juk greičiausiai jis, jei ir bus nuteistas, negaus realios laisvės atėmimo bausmės, o su tokiais pinigais gali bent 10 metų ramiai gyventi“, – kalbėjo pareigūnas.

Dokumentų nepateikė

Pats N.Strikulys „Lietuvos rytui“ tvirtino nepasisavinęs jokių pinigų: „Vykdydami bankroto procedūras lėšų nepasisavinome, nes dėl jų šiuo metu vyksta civilinės bylos teismuose.

Jeigu bus priteistos minėtos sumos, tuomet bus sumokėta.

Visos sumos, kurios buvo išmokėtos, tai buvo padaryta pagal patvirtintus teismų planus ir įstatymų nustatyta tvarka.“

N.Strikulys taip pat žadėjo pateikti dokumentus, kurie esą įrodytų, jog tiek jis, tiek jo bendrovė „Lexuna“ bankroto procedūras vykdė skaidriai ir teisėtai.

Tačiau per daugiau kaip du mėnesius jis dokumentų nepateikė. Vieną kartą teigė patekęs į ligoninę, kitą kartą aiškino, kad susirgo jo vaikas, sugedo automobilis ar nurodydavo kitas priežastis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.