„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir konservatorius Jurgis Razma įvertino interpeliacijos poreikį bei neoficialiu opozicijos lyderiu vadinamo prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį energetikos krizės kontekste.
Ruošiasi rinkimams?
Kurį laiką prislopę, vieši prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiųjų apsižodžiavimai ir vėl užaštrėjo energetikos krizės akivaizdoje – neveiksnumu Vyriausybę apkaltinusi Prezidentūra pateikė savo siūlymą dėl elektros kainų užšaldymo, kurį premjerė pavadino politikavimu. Konservatorius Mingas Lingė savo ruožtu prezidentą G.Nausėdą net pavadino „neoficialiu opozicijos lyderiu“.
Beveik visi opozicijos nariai pasirašė D. Kreivio interpeliacijai: A. Norkienė ministrui užduotų esminį klausimą
Tuo metu Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma laidos metu svarstė, kad prezidentas jau įsitraukia į rinkimines kovas.
„Prezidentas yra politikas, tai ir politikuoja. Tame nematau nieko ypatingo, tuo labiau, kad artėja prezidento rinkimai. Nors jis nėra paskelbęs, ar dalyvaus, drįsčiau lažintis, kad tikrai dalyvaus.
Dabartinėmis aplinkybėmis būsimam kandidatui yra patogiau būti tokiame opoziciniame būvyje, o ne su valdančiaisiais ramiai tartis, kaip rasti geriausias išeitis.
Yra žinomos visuomenės nuotaikos ir dideli lūkesčiai, kad valstybė gali kur kas labiau padėti. Tokiomis aplinkybėmis yra patogiau siūlyti gana populiarius dalykus, reikalauti, kritikuoti. Tą ir daro opozicija ir prezidentas“, – kalbėjo J.Razma.
Konservatorius svarstė, kad prezidentas taip pat nori reaguoti į susidariusią įtemptą situaciją energetikoje, teikti pasiūlymus.
„Manau, kad tiek mes, tiek prezidentas supranta, kad visos pagalbos priemonės iš esmės spręsis svarstant kitų metų biudžeto projektą. Ir tada matysime, kiek yra tų galimybių“, – kalbėjo J.Razma.
„Neskubame konkrečių pažadų skelbti, kol nematome finansinių galimybių. Poreikiai kitų metų biudžetui bus ne tik toje srityje“, – pridūrė jis.
Konkrečių pasiūlymų stoka
Savo ruožtu LVŽS frakcijos seniūnė A.Norkienė laidos metu teigė, kad opozicija nėra nusiteikusi „sėdėti sudėjusi rankas“.
„Žmonėms ir verslui reikia sprendimų dabar. Suprantu, kad biudžetą svarstysime atsakingai, ir jis bus nuo sausio mėnesio. Bet žmonėms reikia aiškumo dabar, yra sprendimų, kuriuos galime atrasti.
Negalime taip pasakyti, kad nesikišime, nereguliuosime, lauksime, ką pasakys (Europos sąjungos lyderiai – aut.past.)“, – įsitikinusi A.Norkienė.
Susiję straipsniai
Valstietė teigė interpeliacijos D.Kreiviui metu labiausiai norinti išgirsti, ką ministras nuveikė Briuselyje, siekdamas Lietuvai palankių sprendimų, ir kokie bus ministro konkretūs penki žingsniai pažabojant elektros kainas.
„Ne tik kad gauname planą, kuriame siūloma gesinti šviesas ir prisukti šildymą. Galbūt atsiras dar vienas planas – mažiau valgyti. Šiek tiek šaržuoju, bet to konkretumo labai trūksta“, – teigė A.Norkienė.
Ruošiasi interpeliacijai
Valstiečių frakcijos seniūnė teigė, kad opozicija jau surinko 37 Seimo narių parašus dėl interpeliacijos D.Kreiviui – anot jos, kol kas nebuvo nei vieno Seimo mažumos parlamentaro, atsisakiusio pasirašyti po interpeliacija.
„Opozicijai rūpi dabartinė susiklosčiusi situacija, tikrai nesame nusiteikę sėdėti sudėję rankas.
Noriu priminti, kad pavasarį išbandėme įvairias priemones – ir gražiai prašydami, ir teikdami siūlymus, kad darbotvarkėje atsirastų visi svarbūs socioekonominiai sprendimai, sprendžiant situaciją.
Tada Seimo pirmininkė perdavė premjerės pažadą, kad vasarą dirbsime su opozicija. Deja, likome apgauti. Ne tik mes, bet ir dalis Lietuvos gyventojų. Tų susitikimų nebuvo, bendro darbo nebuvo“, – kalbėjo A.Norkienė.
Kitas valstiečių frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas kiek anksčiau, Seimo posėdžio metu yra pareiškęs, kad jeigu valdantieji nesugeba dirbti, teikti antikrizinius projektus, tuomet opozicija turi „užkurti pragarą dabartinei Vyriausybei“ ir „daryti viską, kad ši Vyriausybė būtų pakeista“.
Savo ruožtu A.Norkienė frakcijos kolegos pareiškimo nepalaikė – politikė patikino, kad opozicija pragaro kurti nenori, bet siekia būti išgirsta.
„Pasigendame lyderystės, kompetencijos, kartais net empatijos. Kartais tas tyčiojimasis iš opozicijos siūlymų, kad jūs nieko vertingo nesugebate pasiūlyti, neprisideda prie konstruktyvaus darbo ir sprendinių“, – nurodė A.Norkienė.
Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.