Reaguodamas į socialdemokratų iniciatyvą surengti jam interpeliaciją D.Kreivys pareiškė, kad tai yra ankstesnių šalies ministrų kabinetų neveikimo pasekmė.
Ministro teigimu, Lietuva visą praėjusį dešimtmetį esą nieko nedarė, kad galėtų pati apsirūpinti elektra. Didžiąją jos dalį šalis perka, moka nežmonišai brangiai ir yra priklausoma nuo dujų.
Kitaip tariant, prieš dvejus metus ministru tapęs konservatorius leido aiškiai suprasti, kad užgriuvusia atsakomybės našta norėtų pasidalyti su buvusiais energetikos strategais.
Bėda ta, kad visus juos galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais ir dauguma jų vienaip ar kitaip susiję su Energetikos ministeriją įsteigusiais konservatoriais arba buvo vadinami prezidentės Dalios Grybauskaitės statytiniais.
Negana to, kai kurie jų net ir šiandien energetikos sistemoje užima itin svarbius postus. Antai 2014–2016 metais ministerijai vadovavęs Rokas Masiulis įsitaisęs Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios įmonės „Litgrid“ vadovo kėdėje.
Darbo partijos į energetikos ministrus deleguoto R.Masiulio kelyje įvairūs šilti postai vis išnirdavo įtakingų bičiulių – tarp kurių, beje, yra ir D.Kreivys, dėka.
Opozicijai priklausantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis mano, kad ne tik D.Kreivys su R.Masiuliu, bet esą visa dabartinė dauguma ir toliau tarnauja Vladimiro Putino bei Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ naudai.
Tiesa, darydamas tokius apibendrinimus skandalingus pareiškimus mėgstantis politikas dažnu atveju remiasi prielaidomis.
Bet dėl vieno dalyko R.Žemaitaitis gali būti teisus. Opozicijos atstovas kartoja ne kartą jau girdėtą siūlymą panaikinti Energetikos ministeriją. Ką tik nuskambėję D.Kreivio pareiškimai apie ankstesnių jos vadovų neveiksnumą iš tiesų verčia abejoti šios ministerijos nauda.
– Būtų labai paprasta, jei ministerijos uždarymas išspręstų dabartines Lietuvos energetikos sektorių užgriuvusias problemas. Juk turbūt ir pats tuo netikite? – „Lietuvos rytas“ paklausė partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderio R.Žemaitaičio.
– Turbūt tai mūsų neišgelbėtų. Bet akivaizdu, kad ši ministerija neįgyvendino lūkesčių.
Tai šiandien pripažino ir D.Kreivys, sakydamas, kad jų partijos deleguoti penki ministrai nepadarė nieko, – šiandien Seimo salėje jau girdime priekaištus ir Arvydui Sekmokui, ir R.Masiuliui, ir Žygimantui Vaičiūnui.
Vadinasi, kaltas ir ministerijai vadovavęs dabartinis prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Visi jie žinojo, kokių problemų Lietuvai iškils uždarius atominę elektrinę, tačiau nė vienas nesugebėjo įtikinti premjerų pasirinkti tinkamus prioritetus ir apsaugoti mus nuo šiandieninio kracho.
Atvirkščiai, buvo daroma viskas, kad Lietuva ilgiau sėdėtų ant dujų adatos.
Visi buvę ministrai atstovavo dujininkų interesams.
– Vis dėlto būtų labai klaidinga teigti, kad visi jūsų minėti ministrai buvo deleguoti konservatorių.
– Mažiau sąsajų su konservatoriais turėjo gal tik Lenkų rinkimų akcijos deleguotas J.Neverovičius, nors ir jis buvo artimas D.Grybauskaitei.
Niekam ne paslaptis, kad visi kiti dirbo konservatoriams.
– Buvusioms vyriausybėms kritiką žeria ne tik D.Kreivys. Antai valstybės įmonės „Ignitis“ vadovas Darius Maikštėnas sako, jog nusikaltimas, kad Lietuva tokį ilgą laiką buvo priklausoma nuo energijos importo.
– Kas jau kas, o D.Maikštėnas geriausiai žino, kad vadinamoji didžioji afera buvo sukurpta R.Masiulio laikais.
– Patikslinkite, apie kurią didžiąją aferą kalbate?
– Apie Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą, kuris Lietuvai per metus atsieina 80 mln. eurų.
Jeigu tuos pinigus būtume investavę į atsinaujinančiąją energetiką ir mobilųjį regioninį terminalą, šiandien tokių problemų, kokias turime, nebūtų.
– Tačiau neatmestina, kad galėjome likti ir be saulės jėgainių, ir be terminalo. Pripažinkite, kad šiandien jį turėdami galime jaustis kur kas saugiau.
– Kad terminalas pasiteisino, šiandien turime padėkoti V.Putinui, kuris užpuolė Ukrainą.
Kitaip terminalas ir toliau būtų nuostolingas, ypač, kai mažėja dujų paklausa.
Elektros energijos ir šildymo kainos pradėjo kilti dar pernai vasarį. Šantažuoti Europą V.Putinas pradėjo kiek vėliau, gegužę. O kainos Lietuvoje ėmė kilti dėl to, kad priglaudėme vieną Baltarusijos lyderių Sviatlaną Cichanouskają. Tada nustojome iš šios šalies pirkti biokurą ir šildymas Lietuvoje pabrango trečdaliu.
– Bet juk energijos ištekliai ėmė brangti ne tik Lietuvoje.
– Tuo metu Europoje tokių kainų pokyčių nebuvo. Europos šalys ir toliau pirko rusiškas dujas – jų poreikis vis labiau augo, nes kai kurios šalys atsisakė savo atominės energijos gamybos.
V.Putinas užuodė, kad kai kurioms Vakarų šalims šio narkotiko kiekvieną mėnesį reikės vis daugiau. Natūralu, kad kilo ir dujų kaina.
Turėtume kalbėti ir apie tai, jog tiek dabartinė, tiek buvusios valdžios padarė viską, kad Vilniuje vis dar nėra kogeneracinės elektrinės, kuri būtų kūrenama atliekomis ir biokuru.
Man visiškai aišku, kad tuo nebuvo suinteresuoti Vilniaus šilumos tinklai. O kas valdo šią įmonę? Vilniaus konservatoriai, kurie į savivaldybės įmonę pasikvietė ir R.Masiulį, ir kartu su juo iš vieno šilto posto į kitą keliaujantį Gerimantą Bakaną.
– Jeigu teisingai suprantu, kur lenkiate, paklausiu taip: ar manote, kad į Lietuvą vėl galėtų pradėti tekėti rusiška elektra? Nes jei, kaip sakote, konservatoriai yra susidėję su V.Putino „Gazprom“, kas tada galėtų trukdyti pirkti pigią elektrą iš „Inter RAO Lietuva“?
– Dabar šiai bendrovei taikomos sankcijos. Bet kas gali paneigti, kad tie patys rusai nėra prikišę nagų ir prie mūsų dabar per norvegų biržą perkamos elektros kainodaros?
Neatmesčiau, jog vokiečiai ir rusai, matydami, kad dujų paklausa augs, gerokai iš anksto galėjo pasistengti ir susitarti, kad nustatant elektros kainą dujų dedamoji būtų reikšmingai didesnė.
– Kiek suprantu, tai įrodyti būtų sudėtinga. Gal vis dėlto pabandykite pagrįsti teiginį, esą dabartinė dauguma dirba V.Putino ir „Gazprom“ naudai. Kas jums leidžia daryti tokią prielaidą?
– O kaip kitaip manyti, kai per dvejus metus Lietuvoje neišduodamas nė vienas leidimas normaliam vėjo jėgainių parkui?
Taip pat nuo gegužės Vyriausybė nesugeba parengti naujų taisyklių, pagal kurias turėtų būti vertinamas jų poveikis aplinkai.
Apskritai dabartinė koalicija per šiuos kelerius metus nepateikė nė vieno teisės akto, kuris būtų palankus vėjo jėgainėms atsirasti.
Įtarimų kelia ir kai kurie kiti jos žingsniai, pavyzdžiui, aplinkos ministro Simono Gentvilo sprendimas naikinti leidimą lietuviškos naftos gavybai Kintuose.
Tas pats ministras, nors dramatiškai trūksta vietinės generacijos, siūlo ardyti kai kurias hidroelektrines. Taip, žuvys svarbu, tačiau 40–60 metų šios elektrinės netrukdė, o dabar staiga prireikė nugriauti.
Ką jau kalbėti apie keistas elektros galių dalybas, kai kažkodėl dalijami leidimai jungtis prie 110 MW tinklo, nors tuo metu galingesnės 300 MW elektros linijos yra laisvos ir nenaudojamos.
Įvairūs šios valdžios sprendimai veda prie to, kad savos elektros gamyba dirbtinai gali būti sumažinama nuo 30 iki 20 proc.
Ką tai reiškia? Kad esame dar labiau pririšami prie „Gazprom“.
Kitaip tariant, V.Putinas ir jo banditai pasitvarkė su mūsų politikais ir dabar gali juos šokdinti ir šantažuoti.
Nes vien Vilniaus kogeneracinė elektrinė, jeigu jau veiktų, galėtų generuoti iki 400 MW elektros energijos.
Jei galėtume paleisti mazutu kūrenamas katilines Mažeikiuose, Panevėžyje ir Visagine, taip pat bloką Elektrėnuose, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, iš viso galėtume pasigaminti 1300 MW elektros energijos.
Tokiu atveju „Nord Pool“ biržą, kurioje vienu pagrindinių smuikų griežia ir R.Masiulio žmona Lina, jau galėjome pasiųsti toli toli. Bet valdžia kažkodėl nedrįsta imtis sprendimų.
Kita vertus, man niekas taip ir neatsako, kodėl Elektrėnuose pagaminta energija negalėtų būti parduodama vietos verslui?
Valstybė turėtų skelbti konkursą ir leisti, pavyzdžiui, „Achemai“ ar „Lifosai“ šioje jėgainėje pasigaminti energiją savo poreikiams.
Kiek domėjausi, Europos Sąjungos taisyklės leidžia apeiti biržą, jeigu elektrą gaminiesi savo reikmėms. Tačiau Vyriausybė tokios galimybės net nesvarsto.
– Kol kas elektros netrūksta, didesnė problema – jos kaina.
– Ši problema nebūtų tokia aštri, jeigu valdžia būtų galvojusi ir Elektrėnų blokas būtų perduotas verslui, o Vilnius anksčiau perėjęs prie mazuto. Tokiu atveju daugiau brangių šildymui sunaudojamų dujų būtų atitekę elektrai gaminti.
Bet jokie alternatyvūs variantai niekam nebuvo įdomūs, todėl pralošėme viską, ką įmanoma pralošti.
Priešingai, nei buvo kalbama, neužpildyta ir Inčukalno dujų saugykla Latvijoje. Jos užpildymas nesiekia 50 proc.
Tuo metu, kai ministras D.Kreivys aiškino, kad dujų užteks ir mums, ir kitiems, saugykla vis dar buvo pustuštė, nors tuo metu dujų skubiai dar buvo galima įsigyti gerokai pigiau nei dabar.
Savo dujų saugyklas pildėsi vokiečiai, kitos šalys. O kas trukdė mums apsirūpinti pigesnėmis dujomis?
– Vis dėlto panašu, jog pagrindinė problema yra ta, kad didmenines elektros kainas išpučia neproporcingai didelė dujų kaina. Antai „Ignitis“ vadovas D.Maikštėnas atvirai sako, kad esame apiplėšiami ir jeigu būtų nustatytos lubos, situacija iškart smarkiai pasikeistų. Kodėl to nedarome, o leidžiamės apiplėšiami?
– Dėl to turi sutarti visos biržai priklausančios šalys. Kita vertus, Lietuva gali atsijungti nuo biržos, jeigu jai netinka sąlygos.
Kodėl to nedarome? Nes visi yra įklimpę. Užtenka tiktai pažiūrėti, kas yra „Ignitis“ savininkai, ir viskas taps aišku.
Negaliu guldyti galvos, bet man atrodo, jog dalis jų tiesiog nesuinteresuoti, kad biržos taisyklės pasikeistų. D.Maikštėnas dabar jas kritikuoja, tačiau ką jis pats padarė? Nieko. Jo vadovaujama įmonė krovėsi pelną, o tuo metu dujų saugyklos liko pustuštės.
Klausimas, kur visą šį laiką buvo prezidentas Gitanas Nausėda, kodėl tylėjo premjerė Ingrida Šimonytė? Jau nekalbu apie D.Kreivį, kuris turėjo kasdien šį klausimą kelti ir dėl bendrų veiksmų tartis bent jau su kaimynais.
– O D.Kreivys kaltina buvusias vyriausybes, kad dabartinė kainų krizė – jų neveikimo priežastis. Bet ar neatrodo keista, kad, pavyzdžiui, Energetikos ministerijai socialdemokratų Vyriausybėje vadovavęs ir „nieko nedaręs“ R.Masiulis šiandien toliau vadovauja „Litgrid“?
– Buvęs ministras ten įkištas „Opus Dei“ (uždara religinė organizacija. – Red.), kad užtikrintų, jog visi milijardai nusėstų reikiamose kišenėse, o schema, kai mažiau gamini elektros, bet uždirbi dvigubai, ir toliau nepriekaištingai veiktų.
V.Putinas jau yra išbandęs šios schemos efektyvumą – dėl sankcijų rusiškų dujų parduodama mažiau, bet uždarbis nuo to nemažėja.
– Ar D.Kreivio gynyba metant kaltinimus buvusiems ministrams ir vyriausybėms padės jam išplaukti?
– Būtų labai keista, jei I.Šimonytė ar Gabrielius Landsbergis balsuotų už interpeliaciją vienam pagrindinių partijos finansinių ramsčių. Tokio cirko dar nesu matęs.
