Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.
„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.
„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė V.Putinas.
Atskleista Rusijos desperacija
Pasak Vilniaus universiteto (VU) docento, propagandos specialisto Manto Martišiaus, V.Putino paskelbta mobilizacija rodo tai, kad „karas einasi pagal planą, bet ne tą, kuris parašytas Kremliuje“.
Jo manymu, tai Rusijoje gali sukelti ir rimtą destabilizaciją, nes į karo lauką pakviesti žmonės tiesiog priešinsis.
„Karo pradžioje buvo sakoma, kad viskas įvyks greitai, per tris dienas Ukraina bus nugalėta, kad ukrainiečiai su gėlėmis, duona ir druska pasitiks okupacinę kariuomenę, ir taip neįvyko. Daugiau nei pusę metų vyksta karas, iš Kijevo Rusijos kariuomenė yra atitraukta, prieš savaitę įvyko kontrpuolimai ir Charkovo srityje. Tai rodo, kad laimėti to karo Rusija su kariuomenės kariais neturi galimybių. Plius, Ukrainos rezervai ir gyvoji jėga yra gerokai didesni – jie turi vakarietišką ginkluotę, perėmė vakarietiškus kariavimo būdus, kas lemia, kad šansų nebėra.
Aišku, vienas iš būdų tuomet yra paskelbti dalinę mobilizaciją. Taip, tai pratęs karą, bus daugiau aukų, bet iš principo tai mūšio lauke neturės didelių pasekmių. Kodėl? Tu tuos žmones pašauki, tai tu juos turi apmokyti, parengti, tai čia bus toks įdomiausias dalykas. Ar tie, kurie bus pašaukti, ar jie eis? Ar nesislapstys? Ar jie nepradės bruzdėti, reikšti nepasitenkinimo? Tai gali būti didžiulė destabilizacija pačioje Rusijoje“, – lrytas.lt komentavo M.Martišius.
„Paprastiems žmonėms gali būti labai sudėtinga patikėti, nes jų gyvenimas iki šių metų vasario 24-osios buvo plius minus ramesnis, o dabar tu turi stotis nuo lovos ir eiti kariauti. Bus problemų – mano galva, tai žingsnis iš desperacijos“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kas galėjo lemti tai, kad V.Putino antradienio vakarą planuotas kreipimasis į rusų visuomenę taip ir neįvyko, VU docentas svarstė, kad tai galėjo būti ir vidinis bandymas „užspausti stabdžius“.
„Kompetentingi Vakarų kariniai analitikai sako, kad mobilizacija ar dalinė mobilizacija iš principo Rusijos išgelbėti negali. Tai didelė tikimybė, kad tokiu būdu galbūt buvo bandyta pasakyti „tu to nedaryk“, bet Putinas nusprendė, kad nieko neklausys, nes jis viską žino geriau. Turbūt čia buvo vidinis bandymas užspausti stabdžius. Mes net nežinome, galbūt pradžioje buvo netgi bandyta ir masinę mobilizaciją daryti – bet ką reiškia kviesti visus? Tu turi juos apgyvendinti, aprengti, apmokyti – tų galimybių nėra.
Daug karinės technikos jau yra prarasta, patys ukrainiečiai juokiasi, kad didžiausi ginklų tiekėjai Ukrainai yra net ne JAV, o Rusijos karinės pajėgos, kurios tiesiog kaip trofėjus palieka savo karinę ginkluotę. Ar Rusijos karinė mašina ir pramonė sugebės visus aprūpinti, kad jie turėtų pakankamai ginkluotės, yra didelis klausimas – greičiausiai, kad ne“, – dėstė propagandos ekspertas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė taip pat pažymėjo, kad toks V.Putino žingsnis rodo, kad Rusijai nebeužtenka pajėgumų laimėti karo Ukrainoje, ir ji patyrė jau per daug nuostolių.
„Panašu, kad kontrataka Charkovo regione buvo labai sėkminga, ir tai labai smarkiai privertė permąstyti strategiją, ir buvo priimtas toks sprendimas. Turbūt čia nereikia ieškoti paslėptų dalykų, nes tai yra tiesiogiai susiję su nesėkmėmis kare Ukrainoje“, – tvirtino profesorė.
Kiek įtakos toks Rusijos vadovo posūkis galėtų turėti karo eigai, anot jos, šiuo metu pasakyti sudėtinga.
„Žinoma, svarbu tai, kiek greitai galima būtų tą mobilizaciją padaryti, kiek žmonių bus atvežta ir kiek jie bus apmokyti. Akivaizdu, kad tai užtruks. Jei mobilizacija pavyks sėkmingai, tai akivaizdu, kad padidės Rusijos pusėje kariaujančių žmonių skaičius, ir net jei tai tik pusiau kvalifikuoti žmonės, spaudimą tai padidins smarkiai. Įdomiausias dalykas, kaip ji vyks, kaip pavyks išvežti žmones į tą fronto liniją, kaip bus reaguojama ir ar bus reaguojama apskritai“, – svarstė D.Jakniūnaitė.
Visgi to, kad V.Putino kreipimasis į tautą antradienį neįvyko, VU TSPMI politologė per daug nesureikšmina.
„Net ir vakarykštis paskelbimas buvo „per gandus“ – bent jau aš taip girdėjau, kad buvo trys nepatvirtinti šaltiniai, kurie pasakė, kad bus toks kreipimasis. Jei buvo neoficialiai paskelbta, kad jis bus, tai kaip ir negali sakyti, kad tai buvo atidėta.
Bent jau dabar galima spekuliuoti, kad vyko svarstymai, kad gal buvo detalės nesudėliotos, reikėjo kažką persvarstyti ir pergalvoti, o gal buvo tiesiog techninės kliūtys. Visko gali būti, bet čia svarbesnis yra pats kalbos faktas“, – vertino ji.
Dėl rusų bruzdėjimo – skirtingi vertinimai
M.Martišiaus teigimu, šis Rusijos diktatoriaus sprendimas tikrai turėtų sukelti nepasitenkinimą Rusijoje, nes „pasakos, kad Rusija eina ginti žmonių“ taip lengvai šalies agresorės piliečių galbūt jau nebeįtikins.
„Dar pačioje karo pradžioje aš parašiau tokį pastebėjimą iš savo politologinės patirties, kad tie diktatoriai, kurie pradeda karus ir juos pralaiminėja, dažniausiai jiems baigiasi labai negerai – kitaip tariant, nepradėk karo, o jei jau pradėjai, tai jį laimėk. Panašu, kad Putinui visą laiką sekdavosi – tarkime, Rusija ir Sakartvelas, žinoma, tai nelygios jėgos. Rusija ir 2014 metais demoralizuota Ukraina – taip, ten kažkur gali laimėti. 2015 metais nuvažiuoti į Siriją ir triuškinti sukilėlius gali.
O dabar yra kitokia situacija – tai yra moderni ukrainiečių kariuomenė, mokanti kariauti pagal vakarietiškus standartus, turinti patirtį ir norą kovoti. Ir įstrigo taip, kad tai gali pakirsti paties Putino, jo paties valdžią, jis gali jos netekti. Kai tu esi diktatorius, ar tau labiau gaila prarasti žmones, ar valdžią? Tai aišku, kad galvosi tik apie valdžią“, – vertino VU docentas.
Pašnekovas neatmeta, kad dar daugiau pokyčių bus ir informacinėje erdvėje – anot M.Martišiaus, bus matoma kur kas daugiau isterijos.
„Ilgą laiką Rusijos visuomenė buvo maitinta žodžiais apie savo kariuomenės nenugalimumą ir teisingus sprendimus. Ir staiga tau tenka pasakyti, kad ne viskas yra taip gražu ir ne viskas, kas žiba, yra auksas. Aišku, bus kalbama, kad tai yra ne Ukraina, o Vakarai, bus bandoma kelti patriotinę isteriją, ir šios isterijos dalimi bus tai, kad Rusiją puola.
Čia yra viena problema – kadangi Rusijoje nėra daug alternatyvių informacijos šaltinių, nors ten apie 20 milijonų žmonių ir naudojasi VPN, to suvokimo, kad karo pradžioje žadėta viena, o dabar mes turime visai kitą situaciją, nėra. Vadinasi, tu gali pradėti pasakoti pasakas ir nebūtus dalykus, kad ne Rusija užpuolė Ukrainą, o Ukraina užpuolė Rusiją. Kai nėra oponuojančių, tai automatiškai gali kilti isterija, kad reikia ginti tėvynę, nes jai kyla pavojus“, – lrytas.lt aiškino propagandos ekspertas.
Pasak VU TSPMI profesorės D.Jakniūnaitės, mobilizacijos faktas pokyčių Rusijos visuomenėje neabejotinai turės, tačiau neaišku, ar jie bus tokie, kokių tikimasi.
„Pokyčių tikrai bus, nes daugės žmonių, kuriuos Rusijos veiksmai palies tiesiogiai. Bet klausimas, kokias reakcijas tai sukels. Labai sunku prognozuoti – norisi galvoti, kad spaudimas ir nepasitenkinimas turėtų padidėti, bet aš manau, kad tų norėjimų jau ir anksčiau buvo. Karas tęsiasi septynis mėnesius, ir tai mus skatina būti budresniems, atsargesniems, galvojant apie spaudimą iš visuomenės.
Tai aš net ir šioje situacijoje neturiu didelio optimizmo. Klausimas, kiek to nepasitenkinimo dabar bus tame pačiame politiniame elite, kokie bruzdėjimai vyksta ten. Šitie dalykai yra labai svarbūs, ir svarbiausia, kiek ir kokio nepasitenkinimo yra, kiek jis gali pavirsti kažkuo kitu, nei burbėjimu“, – lrytas.lt sakė profesorė.
