Apie tai politologas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Situacija „Ne pagal Kremliaus planą“
Nors Kremliaus vadovo kreipimosi į tautą buvo laukiama antradienio vakarą, apie mobilizaciją V.Putinas prakalbo tik trečiadienio rytą. Visgi, pasak L.Kojalos, to per daug sureikšminti nereikėtų.
„Galbūt, pavyzdžiui, jis norėjo atsidurti dėmesio centre, suprasdamas, kad Niujorke vyksta Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja, tad geriau savo žinią paskelbti tada, kai kitoje Atlanto pusėje dar bus naktis. Galbūt tai buvo susiję su Kremliaus vidaus dėlionėmis ir strategavimu, bet tai nekeičia paties fakto, kad sprendimas savaime yra sudėtingas ir kontroversiškas, ir turbūt svarbiausia ne tai, kad jis buvo padarytas, o kokios bus jo realios pasekmės“, – komentavo L.Kojala.
Paklaustas, kodėl Rusijos prezidentas tokį žingsnį žengė būtent dabar, politologas svarstė, kad Kremlius greičiausiai „labai ilgą laiką“ nenorėjo skelbti mobilizacijos, tačiau dabar tai tapo tiesiog nebeišvengiama.
„Nes tai kertasi su tezėmis, kurios buvo naudotos iki šiol. Mes atsimename, kad Kremlius ne kariauja, o tik vykdo „specialiąją karinę operaciją“. Taip pat buvo nuolat kartojama, kad viskas vyksta pagal planą. Jeigu taip būtų iš tiesų, akivaizdu, kad mobilizacijos nebūtų reikėję, ir šis sprendimas ilgą laiką buvo atidėliojamas.
Karybos ekspertai jau seniai kartojo, kad esami okupacinių pajėgų pajėgumai yra nepakankami tam, kad būtų įgyvendinamos užduotys ar net sustabdytas Ukrainos pajėgų judėjimas atsiimant teritorijas. Tad tai yra sprendimas, kuris iš esmės pripažįsta iš Kremliaus pusės, kad situacija yra bloga, tikslai nepasiekiami, kad Ukrainos atsiimamos teritorijos kelia vis didesnį pavojų iki šiol Rusijos kontroliuojamoms žemėms, ir kad situacija gali dar labiau slysti iš po kojų, jei nebus imamasi tokių veiksmų, kurie, akivaizdu, tikrai nebus vienareikšmiškai pozityviai vertinami Rusijos visuomenėje“, – aiškino L.Kojala.
Paprašytas pasvarstyti, ką apie galimą jau žuvusių rusų karių skaičių sako toks V.Putino sprendimas, Rytų Europos studijų centro vadovas teigė, kad šiuo metu matoma daug kognityvinio disonanso apraiškų.
„Viena vertus, Putinas nesako, kad vyksta karas, bet užsimena, kad gali reikėti panaudoti branduolinį ginklą, nes tarsi Rusijai galėtų kilti egzistencinė grėsmė. Šoigu, karo ministras, kartoja, kad žuvo 6000 rusų ir 60 000 ukrainiečių – kitaip tariant, neva dešimt kartų daugiau žuvo ukrainiečių, priešas tarsi triuškinamas, bet reikalinga mobilizuoti rezervistus, kurie tikrai nebuvo planuoti kaip reikalingi šioje operacijoje.
Tai įrodymas, kad tai yra situacija, kuri vystosi ne pagal Kremliaus planą, ir pritaikyti net ir įprastas propagandos normas ir taisykles sekasi pakankamai sudėtingai. Tai, ko gero, tik dar labiau paskatins svarstymus, ar tai, kas daroma Kremliaus, gali būti laikoma racionalu net ir iš labiausiai Kremliui prijaučiančių elito atstovų pusės“, – vertino specialistas.
Kokią įtaką padarytų protestai?
Pasak L.Kojalos, netrukus kils klausimų ir dėl pačios mobilizacijos įgyvendinimo, nes tai esą nebus tiesiog „pirštų spragtelėjimas“, o pati mobilizacija turėtų gerokai užtrukti.
„Tai bus operacija šalies viduje, reikės ir įtikinti, nes panašu, kad kai kurių skrydžių į tokias šalis kaip Turkija, į kurias Rusijos piliečiai gali nesunkiai pasiekti, skaičius yra išaugęs, reikės juos paruošti, nes net jeigu tai yra rezervistai, jų pasirengimo lygis gali būti skirtingas. Reikia suteikti jiems ginkluotę, amuniciją, reikia surasti žmones, karius, kurie juos ves į mūšį.
Bus daugybė problemų ir iššūkių, kurie reiškia, kad iš karto mobilizacija apčiuopiamų rezultatų neduos, reikės šiek tiek palaukti“, – dėstė politologas.
Dar vienas dalykas, anot jo – tai reikš, kad daugybei rusų dabartinis karas iš televizoriaus ekranų persikels į realybę, kas nebuvo planuota.
„Čia galima prisiminti tezę, kurią kartoja rusų ekspertas Andrejus Kolesnikovas, kad šiuo žingsniu iš esmės Rusija sugriauna socialinį kontraktą, kurį turėjo su visuomene, nes jo pagrindas buvo labai paprastas – piliečiai leidžia valdžiai manipuliuoti resursais, naudoti juos pagal savo poreikius, žaisti vidaus elito žaidimus, bet valdžia laiduoja tai, kad nebus kišamasi į privatų gyvenimą. Dabar į jį bus kišamasi, nes tiesiog reikia sutelkti papildomų karių, kurie į frontą patys vykti nenorėjo“, – kalbėjo L.Kojala.
Nors panašu, kad Rusijos piliečiai sprendimui dėl mobilizacijos yra pasiryžę priešintis, politologo manymu, kol kas labai sunku prognozuoti, kiek neramumų šis Kremliaus vadovo žingsnis galėtų iššaukti.
„Žinome, kokie yra priimti įstatymai, kurie riboja protestų laisvę, kurie nukreipti prieš bet kokį nepalankumo Kremliui demonstravimą, tad akivaizdu, kad daugybė tų, kurie protestavo karo pradžioje, ir tų, kurie galbūt norėtų tą daryti, yra esminis suvaržymas, apribojantis veiksmų laisvę. Juolab, akivaizdu, kad bausmės dar labiau griežtinamos ir didinamos, o visas represinis aparatas tam ir buvo kuriamas, kad galėtų suvaldyti panašias situacijas“, – aiškino pašnekovas.
Tiesa, Rytų Europos studijų centro direktorius pridūrė, kad tai nereiškia, jog nepasitenkinimo apraiškos neturės jokio efekto – mat piliečių protestai gali išjudinti ir pačius elito atstovus.
„Politikos mokslų teorija sakytų, kad dažniausiai tokie režimai kaip Kremliaus griūna dėl vidaus elito nesutarimo, bet ne dėl protestų gatvėse. Bet protestai gatvėse, nepasitenkinimo apraiškos ar nenoras atvykti į mobilizacijos punktus gali paskatinti ir tą elitą galvoti, kad situacija yra nebekontroliuojama, kad sistema ima byrėti ir reikia imtis veiksmų“, – sakė L.Kojala.
