Pristatė veiksmų paketą apsaugai nuo seksualinio smurto: seksas – tik po aiškaus sutikimo

Pakete kovai su seksualiniu smurtu yra numatyti trys žingsniai. Pirmajame paketo žingsnyje būtų siūloma skirti biudžeto dalį specializuotoms paslaugoms nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.

„Kaip tik dabar yra laikas, kai pradedame kalbėti apie 2023 m. biudžetą. Pasikonsultavę su nevyriausybinėmis organizacijomis, manome, kad 2023 m. turėtų būti kelių šimtų tūkstančių eurų suma tokioms priemonėms ir specializuotoms paslaugoms“, – kalbėjo I.Pakarklytė

Taip pat pakete numatyta kurti palankesnę įstatyminę bazę, t. y. koreguoti Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl seksualinių nusikaltimų. Trečiasis žingsnis pakete apimtų rezoliuciją dėl seksualinių karo nusikaltimų Ukrainoje, kuri būtų skirta pasmerkti ir akcentuoti pagalbos aukoms būtinybę kaimyninėse šalyse ir Lietuvoje.

Kitas svarbus žingsnis – efektyvesnė seksualinės prievartos prevencija. Laisvės frakcijos narės siūlo Baudžiamojo kodekso pakeitimus, numatančius atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi be aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo.

Anot M.Danielės, dabartinis Baudžiamojo kodekso straipsnis apibrėžia privertimą lytiškai santykiauti, tačiau per pastaruosius penkerius metus nebuvo atvejų, kuomet būtų kreipiamasi pagal šį straipsnį.

„Taip yra, nes straipsniuose bandoma išvardinti, ką turi atlikti smurtautojas: jis turi grasinti psichologiškai, grasinti susidoroti panaudodamas smurtą, naudotis asmens priklausomumu ir pan.

Iš tiesų, bet kokie veiksmai, kuriuos atlieka smurtautojas, nesvarbu, kiek jų galėtume išvardinti įstatyme, jeigu lytiškai yra santykiaujama neturint aiškiai išreikšto, laisvanoriško žmogaus sutikimo, yra nusikaltimas“, – teigė parlamentarė.

M.Danielė taip pat pabrėžė, kad tokie atlikti pakeitimai būtų ne tik itin svarbūs seksualinio smurto aukoms, tačiau ir savalaikiai. Panašias korekcijas jau įgyvendino Švedija ir Islandija 2018 m., Graikija – 2019 m., Nyderlandai ir Danija – 2020 m., Slovėnija – pernai, o Ispanija pakeitimus atliko šią vasarą.

I.Pakarklytė pristatė, jog PSO duomenimis per gyvenimą 1 iš 3 moterų patiria seksualinį smurtą iš artimo partnerio artimoje aplinkoje. Lietuvoje intymių partnerių seksualinį smurtą patiria apie 20 proc. asmenų. Anot jos, tokie skaičiai rodo didelę problemą, tačiau reiktų nepamiršti, kad smurtą patiria ne tik moterys, bet ir vyrai.

„Paprastai smurto ir seksualinio smurto temose vyrauja išankstinė nuostata, kad seksualinį smurtą daugiausiai patiria moterys. Vis dėlto karo ir bendrai istorinių įvykių kontekste matome, kad net trečdalis seksualinį smurtą patiriančių aukų yra vyrai. (...)

Aišku, ta statistika gali būti didesnė, nes bendrai prisipažinti nukentėjus nuo seksualinio smurto yra didžiulė stigma ir žmogų pakartotinai traumuojanti patirtis, o vyrams tas slenkstis dar didesnis“, – kalbėjo ji.

M.Danielė taip pat pabrėžė, kad problemos apie neteisingą seksualinio smurto supratimą yra ne tik įstatyminiame lygyje, tačiau prasideda jau mokykloje, kur yra ugdomas neteisingas supratimas apie aukos vaidmenį.

„Netgi matydami bendrųjų įgūdžių rengimo programą mokyklos 1–10 klasėms mes matome, kad yra punktai apie tai, kaip auka turi išmokti apsisaugoti nuo smurtautojo. (...) Tai reiškia, kad mes turime tradiciją šalyje, kad auka yra atsakinga už savo apsisaugojimą, tačiau ne smurtautojas“, – dėstė Seimo Laisvės frakcijos narė.

Ji taip pat pridūrė, kad 2021 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tyrimo duomenimis net 65 proc. apklaustųjų sutinka, jog moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą.

„Seksualinis smurtas yra milžiniška problema ir, negavus tinkamos pagalbos nukentėjusiems asmenims, yra patiriamos ilgalaikės traumos, kurios gali likti visam gyvenimui“, – apie pakeitimų svarbą kalbėjo I.Pakarklytė.