Jemeno piliečiai Yunesas Naji Abdo Murshelas Al Naggaras ir Ebrahimas Mohammedas Hamoodas Murshedas Al Fahidas praėjusių metų rudenį buvo sulaikyti Klaipėdoje.
Jie ten jau buvo įsigiję kelto bilietus, rezgė planus, kaip nusigauti iki Švedijos. Vienas jų – nepilnametis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sukėlė įtarimų kitų šalių spaudais išmarginti jemeniečių pasai. Maža to, migrantai pateikė negrabiai suklastotus leidimus gyventi Švedijoje, todėl buvo nugabenti į pabėgėlių priėmimo centrą.
Neteisėtai kirtę valstybės sieną, o paskui nelegaliai braudamiesi į kitą Europos Sąjungos valstybę, akivaizdžiai suklastotus dokumentus pasieniečiams pakišę Jemeno piliečiai neišvengė kaltinimų.
Bet Klaipėdos apylinkės teismas juos išteisino – abu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Konstatuota, kad pabėgėliai teisėtai ieškojo prieglobsčio užsienyje.
Pareikšti kaltinimai dėl klastočių irgi atmesti – esą jie veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis.
Nuosprendį prokurorai apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau nieko nepešė – nuspręsta, kad pabėgėlius gina tarptautiniai įstatymai.
„Tai dar ne pabaiga – norime pratęsti procesą pateikę išvadas dėl prieštaringo tarptautinių įstatymų taikymo Lietuvoje“, – paskutinio taško šioje byloje nedėjo prokurorė Kristina Prialgauskienė. Apygardos teismo sprendimą ketinama skųsti Aukščiausiajam teismui.
Nustatė kelionės maršrutus
Pernai spalio 13-ąją du Jemeno piliečiai rengėsi Danijos bendrovės DFDS keltu „Optima Seaways“ iš Klaipėdos vykti į Skandinaviją, bet įkliuvo per patikrą, kai pateikė asmens dokumentus, kurie buvo aiškiai suklastoti.
Nepilnametis Ebrahimas 2021 metų birželio 23 dieną išvyko iš Adeno (Jemenas) oro uosto į Egiptą ir ten gyveno iki rugsėjo 29 d. Paskui su ten buvusiu vyresniuoju draugu Yunesu lėktuvu atskrido į Baltarusiją.
Pabėgėlių maršrutai nustatyi ištyrus jų pasų spaudus, įrašus, nuotraukas mobiliuosiuose telefonuose.
Iš Kairo į Minską jie keliavo per Dohą (Kataras) ir Baku (Azerbaidžanas).
Klajūnai apsigyveno Minsko viešbutyje „Planeta“ ir rengėsi kelionei į Lietuvą.
Ebrahimo telefone išliko nuotrauka su maršrutu iš Baltarusijos pasienio į Dūkšto gyvenvietę Ignalinos rajone.
Rugsėjo pradžioje jemeniečiai Minske telefonu užsisakė „Uber“ pavežėjo paslaugą ir nuvažiavo į Vidžių miestelį Vitebsko srityje. Baltarusijos ir Lietuvos sieną nelegaliai kirto Rimšės seniūnijos (Ignalinos r.) ribose.
Manoma, kad į Vilnių jie keliavo traukiniu iš Visagino.
Nusigavę iki sostinės nelegalūs migrantai traukiniu nubildėjo iki Klaipėdos. Kelionėje fotografavo ir filmavo.
Viename įraše šalia jų užfiksuotas dar vienas vyras, matyt, nepilnamečio Ebrahimo brolis Hamoodas, atvykęs iš Švedijos pasitikti pabėgėlių.
Šis Švedijoje jau įsikūręs jemenietis veikiausiai ir organizavo maršrutą – lydėjo tautiečius iki Klaipėdos, išnuomojo patalpas, kur jie gyveno laukdami suklastotų leidimų gyventi Švedijoje.
Klaipėdoje pabėgėliai praleido savaitę. Švedijos pilietybę įgijęs Hamoodas paskui keltu išvyko į Treleborgą.
Broliui jis dar atsiuntė nuotrauką, kaip išplaukia.
Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Iškeliavo be tėvų žinios
Jemeniečių telefonuose išliko nuotraukų su suklastotais, o vėliau paštu ar kitokiu būdu į Klaipėdą persiųstais leidimais nuolat gyventi Švedijoje.
Bilietai į kelto reisą užsakyti kitų asmenų vardais.
Teisme Ebrahimas kaltinimus pripažino tik iš dalies. Pasakojo, kad Jemene vyksta karas, į miestelį, kuriame gyveno, atvykę kažkokie milicininkai susprogdino mokyklą, kvietė žmones juos palaikyti. Kai kurie jo klasės draugai esą atsisakė tai daryti ir buvo nužudyti.
„Jemene baigiau vienuolika klasių. Išvykau vienas, nepilnamečiams leidžiama išvykti į užsienį su sveikatos pažymėjimais. Keturis mėnesius praleidau Egipte, norėjau mokytis, tačiau man neleido.
Tėvams nieko nesakiau, jie nežinojo, kur išvykau ir ką planuoju daryti“, – pasakojo nepilnametis.
Kodėl vaikinas prieglobsčio neprašė Egipte, neaišku.
Aiškino norėjęs nuvykti pas brolį į Švediją, todėl ir nusibeldęs iki Baltarusijos, o kur būtų patogiau kirsti sieną, išsiaiškinęs internete.
„Broliui apie kelionę irgi nieko nesakiau. Nežinau, kaip jis atsirado Lietuvos pasienyje, – dėl susitikimo, palydėjimo nesitarėme. Nupirko traukinio bilietus, Klaipėdoje užsakė butą, švediškais dokumentais rūpinosi Yunesas.
Esu vaikas, nežinau, kas yra nelegalu. Yunesas man perdavė dokumentą, nežiūrėjau, kas ten parašyta, pamačiau tik savo nuotrauką.
Jis pasakė, kad galėsiu vykti į Švediją. Savo tėvynėje aš nesijaučiu saugus“, – kalbėjo Ebrahimas.
Yunesas tikino irgi bėgęs nuo karo: „Mane pašaukė į kariuomenę. Nuvykau į Egiptą – ten man turėjo atlikti operaciją, žadėjau grįžęs atlikti prievolę. Egipte gavau leidimą gyventi pusmetį, vėliau jis buvo pratęstas.
Prašiau prieglobsčio, bet negavau, nes dar galiojo leidimas.“
Tačiau Egiptas kavinėje sulčių spaudėju dirbusiam Yunesui nepatiko: „Kitokie papročiai, tradicijos, maistas. Kai leidimo ten gyventi terminas baigėsi, nutariau prašyti prieglobsčio Švedijoje. Katare ir Azerbaidžane pasilikti nenorėjau – per šias šalis tik tranzitu keliavau į Baltarusiją.“
Jemenietis teigė Egipte mėginęs tartis dėl prieglobsčio: „Kreipiausi į Lenkijos ir Švedijos ambasadas, tačiau manęs net į vidų neįleido.
Kaire gavau turisto pažymėjimą, kad galiu keliauti tranzitu į Baltarusiją. Azerbaidžane mane norėjo grąžinti atgal, kai sužinojo, kad esu iš Jemeno.“
Susiję straipsniai
Baltarusiai vežė iki sienos
Nusigavęs iki Baltarusijos Yunesas neva bandė neoficialiai aiškintis, kaip gauti ten prieglobstį, bet sužinojo, kad galės gyventi tik savaitę, o paskui reikės grįžti į gimtinę.
„Minsko viešbutyje valytoja iškvietė taksi. Mus nuvežė iki kažkokio kaimo, išlaipino prie parduotuvės. Ten greitai pasirodę Baltarusijos pasieniečiai pavėžėjo arčiau miško.
Jie paklausė, kur norime vykti – į Prancūziją ar Vokietiją? Kai pasakėme, kad į Švediją, paleido miške prie sienos.
Dar patikrino mūsų pasus ir juos sugrąžino“, – teisme aiškino Yunesas.
Nelegalūs klajūnai, regis, žinojo, kad sulaikyti Lietuvoje bus sugrąžinti ten, iš kur atėjo, – į Baltarusiją. Jie nė negalvojo ieškoti pasienio kontrolės punktų, oficialiai prašyti prieglobsčio.
Pavakare nelegaliai kirtę pasienio ruožą jemeniečiai įžengė į Lietuvos teritoriją. Teisme Ebrahimas pasakojo, kaip su bendrakeleiviu dvi dienas laukais ir pamiškėmis pėdino iki Vilniaus, nors tyrėjai įsitikinę, kad jie traukė ne pėsčiomis, o sėdo į traukinį Visagine.
Sulaikyti migrantai pasakojo Klaipėdoje bendravę su nepažįstamu stambaus sudėjimo vyru, „atsakingu už žadėtus leidimus gyventi Švedijoje, bilietus į keltą“. Šnekėję arabų kalba.
Už du padirbtus leidimus Yunesas nepažįstamajam neva sumokėjęs 2000 JAV dolerių. Šis patikino, kad dokumentai tikri. Bilietus į keltą nupirkęs kažkoks kitas žmogus – arabo draugas.
Klajūnų prisiminimai apie nuotykius kelionėje nuo Adeno įlankos iki Baltijos kiek primena stebuklines pasakas apie Sindbadą. Tačiau teismas tuo patikėjo.
Nesėkmingas bandymas padėti migrantams patekti į Lietuvą: išsigandę VSAT pareigūnų įsipainiojo į vielą
Prokurorai mano kitaip
Prokurorai tvirtino, kad kaltinamųjų netgi negalima vadinti pabėgėliais, – gavę leidimus laikinai gyventi Egipte, kur nevyksta jokie kariniai veiksmai, jie ten galėjo teisėtai spręsti visas savo problemas, mėginti legaliai patekti į Europos Sąjungą.
Prašyta abiem paskirti arešto bausmes.
Tačiau Klaipėdos apygardos teismas prokuratūros apeliacinį skundą atmetė nurodęs, kad Jemene iš tikrųjų vyksta pilietinis karas, – prieš teismą stoję šaukiamojo amžiaus pabėgėliai esą pagrįstai bijojo persekiojimų, negalėjo naudotis gynyba savo šalyje.
„Niekur nenumatyta, kad pabėgėliai privalo prašyti pabėgėlio statuso atsidūrę pirmojoje saugioje valstybėje.
Jie gali to siekti tranzitu per kitus saugius kraštus atvykę į Lietuvą, Švediją ar kokią nors kitą norimą šalį“, – teigiama teismo nutartyje.
Valstybės vardu kaltinimus reiškusi prokurorė K.Prialgauskienė su teismo sprendimu nesutiko: „Jemeniečiai lankėsi ne vienoje saugioje šalyje, galėjo ten pasilikti, prašyti prieglobsčio nurodę tokias pat aplinkybes, bet to nepadarė – skverbėsi toliau, ieškojo landų, pažeidinėjo įstatymus.“
Sprendimai nepriimti
Lietuvos sieną su padirbtais asmens dokumentais nelegaliai kirtę Jemeno piliečiai buvo išlaisvinti teismo salėje, bet sprendimai dėl jų teisinės padėties dar nepriimti.
Yuneso prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bus išnagrinėtas skubos tvarka, o Ebrahimo likimas paaiškės gavus atsakymą iš Švedijos, kur gyvena Lietuvoje jį pasitikęs brolis.
Lietuva paprašė prisiimti atsakomybę už tuo metu pilnametystės dar nesulaukusį Jemeno pilietį kompetentingų Švedijos institucijų – išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo šioje šalyje.