Rusijai visiškai nenaudingi karo belaisvių mainai atkreipė ekspertų dėmesį: ką V. Putinui pasiūlė Ukraina ir Turkija?

Kremliui sutikus perduoti Ukrainai 215 karo belaisvių, tarp kurių – ir legendiniai „Azovstal“ gynėjai, mainais į politiką Viktorą Medvedčuką ir 55 rusų belaisvius, Rusijoje kilo sumaištis – anksčiau vadinti priežastimi, dėl kurios reikia „denacifikuoti“ Ukrainą, šie kariai netikėtai buvo paleisti į laisvę.

Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>Cover Images/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>Cover Images/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Darius Antanaitis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Darius Antanaitis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Skirmantas Malinauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Skirmantas Malinauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 26, 2022, 2:56 PM, atnaujinta Sep 26, 2022, 8:45 PM

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėję ekspertai sutinka – Rusijai šie mainai buvo visiškai nenaudingi, tad tikroji mainų priežastis – viešai neatskleista.

Netikėtas sprendimas

Praėjusią savaitę Ukraina atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.

Rusijai perduoti 55 belaisviai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, Ukrainoje kaltinamą valstybės išdavyste.

Karybos ekspertas Darius Antanaitis pastebėjo, kad šie mainai Rusijai visiškai neapsimokėjo, todėl greičiausiai derybose suveikė kažkoks kitas, neviešintas faktorius.

„Šios derybos rodo, kad mes kažko nežinome. Rusams paleisti „Azov“ pulko vadovybę visiškai neapsimokėjo – jiems labiau apsimokėjo padaryti demonstracinį teismą ir juos nuteisti myriop.

Buvo kažkokia dar viena dedamoji korta, kuri buvo pasiūlyta V.Putinui, ir V.Putinas su tuo sutiko pakankamai nepalankiomis jam sąlygomis. Bet vėlgi, mes nežinome, kas tai buvo, kokia priežastis, kodėl rusai sutiko taip nusileisti“, – pabrėžė D.Antanaitis.

Karybos ekspertas pastebėjo, kad V.Medvedčukas rusams jau buvo nebeįdomus – ukrainiečiai V.Medvedčuką jau seniai bandė iškeisti, o rusai jo neėmė.

„Iš jo visa informacija išsiurbta, jis liko tiesiog mėsos, kaulų ir odos kratinys. Tie patys rusų kariai nebeįdomūs, iš jų informacija taip pat išsiurbta.

Tuo metu „Azov“ pulko vadovybė yra legendos, beveik mistiniai žmonės. Ir dabar ukrainiečiai mato, kad tie mistiniai žmonės yra gyvi, rusai nesugebėjo jų sunaikinti. Motyvacine prasme rusai padarė sau tokią klaidą“, – įsitikinęs jis.

Negana to, panašu, kad šis V.Putino sprendimas įvarė dar didesnį pleištą tarp Kremliaus ir Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, pasipiktinusio Rusijos ir Ukrainos apsikeitimu kaliniais.

„Nežinau, ką Turkija ir Ukraina pasiūlė V.Putinui mainais į savo karius, tačiau kad ir ką jie pasiūlytų – be žemių atidavimo – tai buvo verta, nes savo kariais reikia rūpintis“, – pabrėžė D.Antanaitis.

Turkijos vaidmuo

Vertindamas, kas galėjo būti pasiūlyta Rusijai, D.Antanaitis atkreipė dėmesį į Turkijos prezidento R.T.Erdogano vaidmenį.

„Turkijos šachmatų žaidimas buvo dar įdomesnis. Armėnija prašo Rusijos pagalbos, kad sustabdytų Azerbaidžano pajėgas Kalnų Karabache, tačiau rusai neturi pajėgumų, jie per silpni. O rusai negali parodyti, kad yra silpni – jie privalo parodyti, kad vis dar gali rūpintis savo sąjuningais.

Galimai R.T.Erdoganas pasiūlė kažkiek pristabdyti Azerbaidžano pajėgas, nes vis dėlto R.T.Erdoganas turi milžinišką įtaką Azerbaidžane. Galbūt ir tai buvo dedamoji korta“, – svarstė D.Antanaitis.

„Tačiau ir R.T.Erdoganas turėjo kažką gauti iš ukrainiečių mainais – kitaip nebūna“, – pridūrė jis.

Suveikė grasinimai?

Savo ruožtu tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas svarstė, kad nebūtinai Turkija turėjo V.Putinui ką nors pasiūlyti – galėjo ir pagrasinti.

„Aišku, kad kai V.Medvedčukas yra keičiamas į 200 karių – bendras santykis yra 50 prie 250, tai kelia daug klausimų.

Pagrindinis žaidėjas čia yra R.T.Erdoganas – „Azov“ kariai yra perkeliami į Turkiją, iki karo pabaigos jie ten turės būti. Turkija turės pasirūpinti, kad jie negrįžtų į Ukrainą. Tačiau kaip simbolis, tai yra milžiniškas Ukrainos laimėjimas.

Ir nebūtinai turi V.Putinui kažką pasiūlyti – labai sudėtinga pasiūlyti kažką, kas jam gali būti vertinga, bet galbūt gali jam pagrasinti“, – įsitikinęs S.Malinauskas.

Žurnalistas pastebėjo, kad R.T.Erdoganas šiame kare labai sustiprino savo rolę.

„Žaisdamas ir su vienais, ir su kitais, galėdamas ir grasinti, ir siūlyti. O tų spaudimo įrankių Turkija turi – yra ir Karabachas su Azerbaidžianu, yra ir papildomos ginkluotės tiekimas.

Rusija yra labai izoliuota, bet turime kelis žaidėjus, kurie jai tapo gyvybiškai svarbūs – tai Indija, Kinija ir Turkija. Šiaurės Korėja ir Iranas yra juokas, rusai puikiai supranta, kad ten jokios geopolitinės vertės nėra, galbūt kažkiek ginklų.

Rusija iš esmės tapo Indijos, Kinijos ir Turkijos vasalė – labai norėdama savo galią padidinti tapo tokia jaunesne sese“, – pastebėjo S.Malinauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.