„Ir pasenęs, ir nelabai aktualus tas pasiūlymas. Bet jei kažkam labai norisi jį aktualizuoti, tai priminsiu, kad Lietuvos Respublikos prezidentas yra vienintelis visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas. Pagal Konstituciją, jis turi tam tikras funkcijas ir šias funkcijas jis vykdo pirmiausia užsienio politikoje. Todėl niekas negali kvestionuoti ar juo labiau apriboti jo konstitucinių galių. Joks kitas politikas ir pareigūnas nėra renkamas tiesiogiai – jie yra atrenkami partijos viršūnėlių ar kažkokių kitų žmonių, todėl pakeisti prezidento negali. Vieninteliu atveju – jeigu prezidentas nuspręstų deleguoti kažkokias savo funkcijas. Tada tai būtų galima svarstyti, tačiau aš nei praeityje delegavau, nei dabar deleguoju, nei ketinu deleguoti savo funkcijų kam nors kitam, nes tai yra mano atsakomybė Lietuvos Respublikos žmonėms“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.
Be to, tęsė G. Nausėda, norint Lietuvai atstovauti ES struktūrose, reikia būti atlikusiam svarbius paruošiamuosius darbus. O šiuo klausimu, pažymėjo prezidentas, valdantieji nėra pasiruošę.
„Norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia. Jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti. Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, turi susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – vaizdingai kalbėjo prezidentas ir toliau kritikavo dešiniųjų valdžią.
„Noriu pasakyti viena dalyką. EVT priima strateginius sprendimus ir jeigu kažkas galvoja, kad ja galima prisidengti dangstant savo pasyvumą ir neveiklumą – tai yra didelė klaida. Daugelis kitų vyriausybių jau yra priėmusios labai aiškius ir didelius paketus, kurie padės apsaugoti žmones nuo energetikos kainų kilimo, kad kompensuotų tam tikras netektis“, – sakė G. Nausėda ir retoriškai klausė, kodėl valdantieji šiuo klausimu vis dar lūkuriuoja.
„Klausimas, ko mes laukiame ir ko mes tikimės sulaukti? Ar mes norime, kad dar labiau sumenktų žmonių, verslo nuotaika ir pasitikėjimas valdžia? Tai retorinis klausimas, bet į jį privaloma atsakyti“, – sakė prezidentas.
Paragino valdančiuosius „bejėgiškai neskėsčioti“ rankomis
Galiausiai prezidentas pažymėjo, kad ES sprendimų priėmimo logika suponuoja, jog susitarti dėl elektros kainų problemos sprendimo pirmiausiai turėtų už energetiką atsakingi ministrai. Todėl, pažymėjo G. Nausėda, valdantieji turėtų ne bejėgiškai skėsčioti rankomis ir piktintis, kad prezidentas „dalija instrukcijas“, o suskubti padėti ministrui D. Kreiviui.
„Būtina dirbti energetikos ministrų lygiu. Ir jei kažkam nepatinka, kad prezidentas dalija instrukcijas energetikos ministrui, tai tada, mielieji... Tai yra jūsų ministras. Tai jūs ir dirbkite su juo, duokite jam instrukcijas, padėkite jam derėtis, o ne bejėgiškai skėsčiokite rankomis“, – apibendrino G. Nausėda.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pareiškė, kad, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą. Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo Gitano Nausėdos antradienį išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
Antradienį LRT televizijai duotame interviu prezidentas leido suprasti, kad nuo D. Kreivio derybų dėl elektros kainų ES ir Švedijoje priklausys, ar jis toliau pasitikės interpeliacijos išvengusiu ministru.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyks įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – interviu LRT antradienį sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
