VRK statistika: 2015 m. daugiausiai kandidatų meru siekė tapti Kaune, 2019 m. – Vilniuje

Per 2015 metais vykusius savivaldos rinkimus daugiausiai kandidatų meru siekė tapti Kaune, o 2019 m. didžiausia kova dėl mero posto vyko Vilniuje.

Vyriausioji rinkimų komisija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-09-30 14:08

Tai nustatė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), artėjant kitų metų kovo 5 d. vyksiantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams palyginusi, kaip keitėsi kandidatų sąrašų ir kandidatų į merus skaičius savivaldybėse 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose.

Pastarųjų dvejų visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kandidatų į savivaldybių tarybas buvo sulaukta 2015 m. Tąkart savivaldybės tarybos nario mandato siekė 15223 asmenys. Tuo tarpu 2019 m. savivaldos rinkimuose VRK buvo užregistravusi 13666 kandidatus.

2015 m. daugiausiai kandidatų meru siekė tapti Kaune

VRK statistika rodo, kad 2015 m. dėl savivaldybės tarybos narių mandatų varžėsi 478 kandidatų sąrašai, iš kurių 364 buvo iškelti partijų, 9 – partijų koalicijų, o 54 sąrašus iškėlė visuomeniniai rinkimų komitetai.

Kandidatais į merus 60-je savivaldybių 2015 m. rinkimuose buvo užregistruoti 434 kandidatai. Didžiausia konkurencija dėl mero posto vyko Kaune. Vadovauti šiam miestui siekė 15 kandidatų. Dėl Vilniaus ir Klaipėdos miestų mero postų varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžyje ir Šiauliuose – po 11. Alytaus mieste, Visagine, Prienų bei Raseinių rajonuose varžėsi po 10 kandidatų į merus. Po 9 – Šilalės, Šilutės ir Zarasų rajonuose. Kitose savivaldybėse dėl mero kėdės varžėsi nuo 4 iki 8 kandidatų. Mažiausiai konkurencijos renkant merus 2015 metų rinkimuose buvo Birštone ir Rietave – po 3 kandidatus.

Rinkimų statistika rodo, kad tąkart 19 arba beveik trečdalis merų buvo išrinkta per pirmąjį rinkimų turą.

2019 m. didžiausia kova dėl mero posto vyko Vilniuje

2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose buvo renkami 1502 savivaldybių tarybų nariai. Rinkėjų sprendimu 60 iš jų kartu su savivaldybės tarybos nario mandatu gavo ir merų regalijas.

Šiuose rinkimuose buvo iškelti 465 kandidatų sąrašai, iš kurių partijos iškėlė 415, partijų koalicijos – 14, o visuomeniniai rinkimų komitetai – 87.

VRK duomenimis, dėl mero mandatų tąkart varžėsi 410 kandidatų. Didžiausia kova dėl mero posto 2019 m. vyko Vilniuje. Vadovauti šiam miestui siekė net 17 kandidatų. Dėl Klaipėdos miesto mero posto varžėsi po 12 kandidatų. Panevėžio mieste kandidatavo 11. Alytaus mieste – 10. Po 9 kandidatus mero posto siekė Šiaulių miesto, Klaipėdos, Prienų, Šilutės, Telšių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. Kitose savivaldybėse į merus kandidatavo nuo 4 iki 8 kandidatų. Mažiausiai konkurencijos – po 3 kandidatus – renkant merus 2019 metų rinkimuose buvo Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.

41 savivaldybėje renkant merą prireikė II rinkimų turo. 19 merų buvo išrinkta per pirmąjį balsavimą Akmenės rajone, Birštone, Biržuose, Druskininkuose, Jonavos rajone, Joniškio rajone, Kauno mieste, Kauno rajone, Neringoje, Palangoje, Pasvalio rajone, Rietave, Šakių rajone, Šalčininkų rajone, Šiaulių mieste, Šiaulių rajone, Širvintų rajone, Švenčionių rajone bei Vilniaus rajone.

Kaip aktyviai kandidatai dalyvaus artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, paaiškės jau kitais metais. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.