Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala bei atsargos karininkas Aurimas Navys.
Rizika išaugusi
Pasak politologo L.Kojalos, Rusijai paskelbus apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksavimo faktą ir toliau stebėsime jos bandymą spausti Vakarų šalis, sakant, kad bet kokia ataka prieš Rusijos aneksuotas teritorijas būtų prilyginama atakai ir prieš pačią Rusiją.
„Kita vertus, toliau bus bandoma laimėti laiko, ir laimėti ilgalaikėje perspektyvoje, nes Kremlius tikisi nustekenti tiek Ukrainą, tiek Vakarų šalis, jų politinį ryžtą, ir pergalę pasiekti ilgainiui“, – komentavo jis.
L.Kojalos teigimu, šiuo metu sunku paneigti, kad ir taktinio branduolinio ginklo panaudojimo rizika yra išaugusi.
„Reikia pripažinti ir tai, kad kai kuriose Vakarų šalyse tie grasinimai tikrai turi poveikį – yra šiek tiek baiminamasi Ukrainos sėkmės, nes manoma, kad Ukrainos sėkmė gali reikšti tai, kad Kremliaus rizikos tolerancijos kartelė pakils dar aukščiau. Kitaip tariant, kad gali būti pasitelkiami tie ginklai, kurie iki šiol nebuvo panaudoti, nes Kremlius tiesiog neranda kitų būdų išspręsti problemų, išspręsti to fakto, kad Ukraina kur kas sėkmingiau atsiiminėja teritorijas, nei Kremlius geba jas okupuoti“, – aiškino politologas.
Tačiau, pasak jo, nereikėtų pamiršti ir veiksnių, kurie leistų manyti, kad situacija dar nėra tokia bloga, kad masinio naikinimo ginklo panaudojimas būtų nebeišvengiamas.
„Pats Putinas supranta, kokie būtų tokio ginklo panaudojimo kaštai. Visas pasaulis, ko gero, nusisuktų nuo Kremliaus, ir tą, galima manyti, padarytų net tos šalys, kurios kurį laiką viena ar kita forma Kremliui pritarė ar bent jau palaikė ryšius, kritikavo Vakarų šalis dėl jų vykdomos politikos – tai Kinija ar Indija.
Antras dalykas – tai būtų visiškai beprecedentis žingsnis ir pačiame Kremliuje. Didelis klausimas, ar tikrai visi Kremliaus elito atstovai, įskaitant ir tuos, kurie vykdytų šį Putino sprendimą, tikrai jį palaikytų, puikiai suprasdami galimas to pasekmes.
Trečias dalykas – JAV labai aiškiai siunčia signalą – pasekmės Rusijai būtų katastrofiškos. Tai yra viešas signalas, bet neviešai yra konkretizuojama, koks tas atsakas galėtų būti. Čia Kremlius turbūt taip pat supranta, kad tokiu atveju kelio atgal nebebūtų, ir todėl tarsi būtų pagrindo manyti, kad situacija dar nėra tokia bloga, kad tai būtų nebeišvengiamas scenarijus“, – tvirtino Rytų Europos studijų centro vadovas.
Ar spėtų užbėgti įvykiams už akių?
Atsargos karininkas A.Navys savo ruožtu šios situacijos per daug nedramatizuoja.
„Kad labai ženkliai tokia tikimybė augtų, aš, matyt, nepasakyčiau. Vis dėlto, mes matome tiek iš JAV, tiek iš Centrinės žvalgybos agentūros vadovo pareiškimo, kad įspėjimai Rusijai yra labai aiškiai duoti. <...>.
Šiek tiek yra išaugusi tikimybė, nes yra vykdoma mobilizacija Rusijoje, yra paskelbta apie aneksuojamas keturias Ukrainos sritis, ir turbūt toliau logiškas žingsnis būtų tas aneksuotas teritorijas ginti visais įmanomais būdais, kaip ir numato Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo doktrina“, – komentavo jis.
Pasak A.Navio, jei visgi būtų nuspręsta panaudoti branduolinį ginklą, labiausiai tikėtinas scenarijus toks, kad Rusijos karinė vadovybė ir generolai, kurie yra atsakingi už šio ginklo panaudojimą, tokio įsakymo neįvykdytų.
„Svarstyti, kurioje vietoje jis būtų panaudojamas, manau, dabar dar šiek tiek per anksti“, – pridūrė atsargos karininkas.
Paklaustas, ar Vakarų žvalgybos būtų pajėgios užbėgti šiam įvykiui už akių, jeigu prasidėtų branduolinio ginklo panaudojimo procedūra, A.Navys tvirtino, kad kai kuriuos veiksmus numatyti tikrai įmanoma.
„Visų detalių turbūt nežino niekas, aš taip pat nesu labai didelis ekspertas šioje vietoje, bet galima pasakyti, kad, tiek JAV žvalgyba, tiek kitų Aljanso valstybių žvalgybos, tiek paties Aljanso žvalgyba leidžia prognozuoti, atsižvelgiant į tam tikrus gaunamus indikatorius, apie tokio masinio naikinimo ginklo panaudojimo galimybę.
Tai nėra taip, kaip galbūt daugelis galvoja, kad kažkas kažkur išsitraukia lagaminėlį, paspaudžia mygtuką ir tas ginklas yra panaudojamas – procedūra žymiai sudėtingesnė ir ilgesnė.
Manyčiau, kad žvalgybos turėtų tokią informaciją apie didėjančią galimybę gauti pakankamai iš anksto, ir galėtų imtis veiksmų. O tie veiksmai, visų pirma, tokie, jog tiesiai skambinama ir kalbama su Kremliumi. Labai aiškiai yra pasakyta, kad NATO valstybės mato, kas daroma, ir įspėja neeskaluoti šio klausimo. Visada išlieka tas kelias pasakyti, kad mes matome, žinome, sustokite“, – kalbėjo ekspertas.
L.Kojala taip pat pažymėjo, kad niekas negalėtų ignoruoti fakto, jei pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo būtų panaudotas branduolinis ginklas.
„Ir kad tai iš esmės keičia viso pasaulio saugumo dinamiką, jeigu kam nors dar galėjo atrodyti, kad karas prieš Ukrainą, pradėtas Rusijos, yra kažkas, kas turi tik regionines pasekmes.
Kita vertus, tam tikra prasme tai yra neištyrinėti vandenys, mes iki galo nežinome, kokie yra NATO valstybių planai, bet galime neabejoti, kad JAV ir sąjungininkai tikrai tuos planus turi, dėlioja įvairius scenarijus, juos išbando ir vertina visas įmanomas grėsmes. Yra puikiai suvokiama, kad, kai yra karas, reaguoti jau į įvykusį faktą ir būti jam nepasirengus tiesiog negalima.
Kremliui buvo labai aiškiai pasakyta, kaip bus reaguojama, koks bus atsakas, ir tas atsakas bus katastrofiškas. Tiesiog mes nežinome visų detalių, nes tai nėra dalykas, kuris turėtų būti aptarinėjamas viešai“, – pabrėžė politologas.
Tam pritarė ir A.Navys.
„Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas yra katastrofa, tragedija ne tik Rusijai ir Ukrainai, bet tai yra tragedija visam pasauliui – visi matėme ir dar dabar matome, kokios pasekmės buvo po to, kai jis buvo panaudotas Japonijoje“, – priminė jis.
