Arūnas Karaliūnas. Turizmo dienos šventė Kaune: priežasčių švęsti – mažai

Kauniečiai daugybę metų pavydžiai žvelgė į Vilniaus oro uoste besileidžiančius lėktuvus ir Klaipėdos jūrų uosto krantines puošiančius kruizinius laivus, kuriuose nekantriai trypčiojo užsienio šalių turistai, svajojantys kuo greičiau žengti ant Lietuvos žemės ir plačiai atverti pinigines. 

 Kauno oro uostu dažniausiai naudojasi emigrantai bei jų artimieji. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Kauno oro uostu dažniausiai naudojasi emigrantai bei jų artimieji. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas. <br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 2, 2022, 7:00 AM

Kaunas lyg ir neturėjo ko jiems pasiūlyti. Keli muziejai ir teatrai, zoologijos sodas, keli išskirtiniai architektūros pavyzdžiai – visai ne tai, kas išskirtų Kauną iš daugybės kitų panašių Europos miestų.

Nors per kelerius pastaruosius metus Kaunas smarkiai pasikeitė – atnaujintos gatvės, namų fasadai, viešasis transportas, visi šie pokyčiai skirti kauniečiams, o ne atvykėliams. Atnaujinama miesto infrastruktūra jiems yra normalus kasdienis reiškinys. 

Norint šiuos žmones suvilioti atvykti ne darbo metu ir leisti uždirbtus pinigus, reikia pasiūlyti kažko daugiau. 

Viltis atsidurti geidžiamų kelionės krypčių žemėlapyje Kaunui sužibo, kai Karmėlavoje įsitvirtino Airijos skrydžių bendrovė „Ryanair“. Pirmasis jos lėktuvo skrydis į Londoną įvyko 2005-ųjų rudenį, artėjant rugsėjo 27-ąją minimai Tarptautinei turizmo dienai. 

Jau po kelerių metų Kaunas tapo populiaria trumpų britų išvykų kryptimi. Vėliau prie jų prisijungė suomiai. Jie nepasižymėjo išskirtiniais reikalavimais ir tiesiog mėgavosi mažomis kavinių bei viešbučių kainomis ar galimybe ramiai pasivaikščioti žaluma alsuojančiame mieste. 

Kai pagrindinis tokių pramogautojų srautas atslūgo, Kaunas vėl atsidūrė vakuume, tačiau turizmo srityje dirbantys specialistai negalėjo pernelyg skųstis – atvykstančiųjų skaičius kasmet stabiliai augo, kainos ir kokybės santykis juos tenkino, žmonės jautėsi saugūs. 

Kai prieš kelerius metus atskriejo žinia, kad Kaunas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine, džiaugsmui išvis nebuvo ribų. Atrodė, kad turizmo suklestėjimas Kaune tiesiog neišvengiamas. 

Visus gražius norus ir svajones sudaužė pandemija, dvejiems metams turizmo sektorių pasiuntusi į žlugdantį nokdauną. 

Iš jo nepavyksta pakilti iki šių dienų. Štai iki pandemijos kiekvienais metais Kauną aplankydavo dešimtys tūkstančių japonų, kurie norėjo savo akimis pamatyti legendinio prieškario Japonijos diplomato Ch.Sugiharos muziejų. 

Pandemijos įbauginti japonai išvis niekur nekeliauja, todėl beveik nėra abejonių, kad ir kitais metais jų Kaune neišvysime. 

Metų pradžioje visam turizmo sektoriui smogė Ukrainoje prasidėjęs karas ir beveik tuo pačiu metu kilęs infliacijos šėlsmas.

Viešbučių, restoranų ir kaimo turizmo sodybų šeimininkai patys pripažįsta nematantys priežasčių, kodėl užsienio šalių turistai turėtų rinktis Lietuvą, kai visai šalia yra daug kuo patrauklesnė Lenkija. 

Europos kultūros sostinės vardas šiemet padėjo Kaunui išsaugoti gatvėse užsienio kalbas – mieste laikinai įsikūrė programos kūrėjai bei smalsuoliai, norintys pasigėrėti išskirtiniais renginiais, kurie dažniausiai siūlomi net nemokamai. 

Visi šie renginiai pasibaigs sulig Naujuosius metus skelbiančiais laikrodžio dūžiais, ir tuomet vėl teks rimtai pasvarstyti, kokių priemonių galima imtis norint atgaivinti merdėjantį turizmo sektorių. 

Kirba nedidelė viltis, kad bent iki 2023-iųjų pavasario karas Ukrainoje pasibaigs ir tokia įvykių eiga suteiks ramybės viso regiono žmonėms, kurie drąsiau keliaus ir išlaidaus. 

Didelė tikimybė, kad artėjant pavasariui nuslops ir neįtikėtino masto infliacija, skatinanti žmones daugiau taupyti ir nesižvalgyti į kelionių pasiūlymus. 

Vis dėlto šias aplinkybes lems ne Kauno ir net ne Lietuvos valdžios norai bei galimybės, o sprendimai aukščiausiame politikų ešalone. 

Kaunui gali šiek tiek pagelbėti Nemuno saloje sparčiai kylantis mokslo centras „Mokslo sala“. Panašų mokslo centrą atidarius Varšuvoje, jis daugelį metų buvo geidžiama apsilankymo vieta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. 

Kitas galimas traukos centras – atnaujintas Dariaus ir Girėno stadionas. Pergalių svarbiose futbolo varžybose turbūt dar teks ilgai palaukti, tačiau į žinomų atlikėjų koncertus susirenka minios, ir šia galimybe reikėtų pasinaudoti. 

O kol kas Kaunui Tarptautinę turizmo dieną tenka kukliai švęsti kartu su artimiausiais kaimynais – jiems buvo pasiūlyta 400 nemokamų traukinio bilietų visoms tiesioginėms kryptims į Kauną ir atgal.

Nors „Mokslo sala“ dar nepastatyta, zoologijos sodas rekonstruojamas, o į Dariaus ir Girėno stadioną žiūrovai neįleidžiami, nenumindytais takais žingsniuojantys smalsuoliai sugeba rasti neatrastų miesto perlų. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.