Apie Lietuvos teikiamą pagalbą Ukrainai ir galimą tolimesnį karo scenarijų ministras kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“.
Tvirtina, kad Lietuvos pajėgumai nuolat atstatomi
Pasak A.Anušausko, nemažai pagalbos Ukrainos kariams jau suteikė ir Lietuvos padovanotas „Bayraktar“ bepilotis dronas „Vanagas“.
„Ukraina yra atsiuntusi video įrašų ir parašiusi tokį apibendrinimą – jis („Vanagas“, – lrytas.lt) poroje su kitu „Bayraktaru“ sugebėjo sunaikinti ir keletą tankų, šarvuočių, priešlėktuvinės gynybos sistemų būtent Ukrainos pietuose. Taip, kad jo efektyvumas yra didelis, ir atsipirkti, jeigu taip galima vertinti, jis jau senokai atsipirko.
Ukrainiečiai „Bayraktar“ naudoja ten, kur juos galima naudoti – visi puikiai supranta jų technines savybes, bet ukrainiečiai yra jau įgudę bepiločių naudotojai, ir, jeigu yra grėsmė, kad šis brangus bepilotis gali būti prarastas, jie jo nenaudoja, arba jeigu naudoja, tai naudoja, tiesą sakant, ir lietuvių pagamintus „šešėlius“.
Tai yra tie patys bepiločiai, kurie radaruose sudaro įspūdį, jog skrenda „Bayraktar“. Taigi rusai dažnai numušinėja nedidelės vertės bepiločius, o pats „Bayraktar“ tuo metu atlieka savo darbą“, – aiškino A.Anušauskas.
Paklaustas, ar dar neatėjo laikas kurti trijų Baltijos valstybių bendros priešlėktuvinės gynybos sistemos, jis teigė, kad visoms Baltijos valstybėms pirmiausiai yra svarbu techninėmis priemonėmis kontroliuoti savo oro erdvę.
„Šis procesas vyksta, ir vyksta nuolat. Turiu pasakyti, kad visos trys Baltijos valstybės kiekvienais metais daro nemenką pažangą šioje kryptyje – mes pirmiausia turime stebėti, kontroliuoti savo oro erdvę, sudaryti sąlygas sąjungininkų valstybėms veikti šitoje oro erdvėje. <...> Yra tam tikrų techninių darbų, kuriuos reikia padaryti.
Dėl bendros oro erdvės gynybos – tiesiog Baltijos valstybės neturi tiek pajėgumų, didžiausius pajėgumus čia turi Lietuva – mes turime vidutinio nuotolio gynybos sistemą NASAMS, Latvija ir Estija žada įsigyti tokią sistemą palaipsniui. Kitas panašias sistemas į Lietuvą vis atgabena mūsų sąjungininkai ir pratyboms, ir ilgesniam laikotarpiui, tačiau oro gynybos klausimas iš tiesų yra aktualus, ir dar ilgai bus aktualus. Mes iš savo pusės numatę ir toliau vystyti šitą NASAMS sistemą, ją plėsti – tai irgi laiko klausimas“, – komentavo KAM vadovas.
Ministro teigimu, Lietuvos pajėgumai yra nuolat atstatomi, nors ginklus ir kitą karinę pagalbą Lietuva Ukrainai siunčia nepertraukiamai.
„Mes išsprendę klausimą dėl bokserių tiekimo ir techninių reikalų, mes juos gauname iš Vokietijos, keičiame, pavyzdžiui, M113 ir taip atstatome savo pajėgumą – tiksliau net ne atstatome, o pakeliame jį į kitą lygį“, – tvirtino jis.
V.Putinas gyvena „paralelinėje tikrovėje“
A.Anušauskas svarstė, kad Lietuva buvo viena iš pirmųjų valstybių, realiu laiku teikusių paramą Ukrainai pačioje karo pradžioje, ir taip prisidėjo prie to, kad baimės dėl neva nenugalimos Rusijos armijos būtų išsklaidytos.
„Viena iš sudėtinių kiekvienos kariuomenės dalių yra įvaizdis apie ją. Prisiminkime, kad savo laiku KGB kūrė apie save įvaizdį, kad viską mato ir viską žino, o iš tikrųjų galėjo kontroliuoti tik nedidelę visuomenės dalį, bet baime užkrėsti visus. Lygiai taip pat yra su Rusijos armija – ji siekia, kad baimė valdytų pasaulį, kad bijotų tos armijos, o dabar tos baimės yra gerokai mažiau, nei kokį sausio ar gruodžio mėnesį.
Tą šalys pamatė ne tik dėl Ukrainos pergalių, bet apskritai turėjo apsispręsti, kurioje pusėje joms būti – ar toliau bijoti, ar tiekti Ukrainai paramą. Jei Lietuva, teikdama jai paramą vasario mėnesio pabaigoje, buvo tarp trijų valstybių, kurios suteikė paramą realiu laiku, ta parama vėliau vis didėjo. Kai visas demokratinis pasaulis pradėjo tiekti paramą, Lietuvos teikiama pagalba galbūt nebebuvo tokia reikšminga, bet ne mažiau svarbi“, – dėstė A.Anušauskas.
Pasak ministro, Rusija šiuo metu siekia įšaldyti karą, nes jai tai naudinga, tačiau jis įsitikinęs, kad Rusijos vadovo sukeltas karas baigsis tikrai ne tomis sąlygomis, kurių trokšta pats V.Putinas.
„Karas turi pasibaigti Rusijos pralaimėjimu ir Ukrainos pergale, nes priešingu atveju konfliktas bus perkeltas į ateitį. Kad Rusija, matydama savo problemas, siekia įšaldyti dabartinę situaciją – be abejonės, nes jai naudinga. Ukrainiečiai per mėnesį susigrąžino dešimtadalį anksčiau okupuotos teritorijos, liko dar 90 procentų – didelė dalis, pareikalaus daug aukų, bet ukrainiečiai nusiteikę tai atlikti ir pasiekti pilną savo šalies vientisumą ir teritorinį suverenumą. <...>
Ukraina yra labai aiškiai pasakiusi – pasišalinus iš visų okupuotų teritorijų galima kalbėtis dėl taikos, tačiau ne su Putinu. Aš priminsiu, kad prezidentas Zelenskis pasakė, jog su šiuo personažu jie nemato galimybių derėtis, ir derėsis su kitu, būsimu Rusijos prezidentu, kuris adekvačiai vertins situaciją“, – aiškino A.Anušauskas.
Paklaustas, kaip vertina ir kai kurių Europos bei pasaulio lyderių skambučius V.Putinui ir tai, jog į jį vis dar žiūrima kaip į prezidentą, ministras pripažino, kad dėl Kremliaus vadovo būklės abejonių nebekyla praktiškai niekam.
„Aš suprantu kai kurių šalių lyderius, kurie dar mėgina prisibelsti Putinui, bet pasižiūrėjus, kokia reakcija ar įspūdžiai, kad kartais nekelia ragelio, neatsako, nors tai visada yra sutarti skambučiai, jie stengiasi išgirsti Putino intonacijas, kaip jis reaguoja į įvykius, ir jų visų vertinimas yra bendras – Putinas gyvena paralelinėje tikrovėje, nesuvokia aplinkos, nesuvokia savo veiksmų padarinių, ir tie veiksmai ne tai, kad yra pažeidžiantys tarptautinę teisę – daugelis jų yra nusikalstami.
Putinui reikia ne galvoti, kaip jis apsilankys kokiame nors G-20 viršūnių susitikime, jį reikėtų kur nors tame susitikime sulaikyti ir atiduoti Hagos tribunolui dėl tų nusikaltimų, kuriuos jis įvykdė. Tai yra jo nusikaltimai ir jo atsakomybė“, – sakė KAM vadovas.
