Pasekmės po vadinamųjų „silovikų“ iš artimiausios Rusijos prezidento aplinkos išsišokimo – ne tik Maskvos prarandama Rusijos informacinės erdvės kontrolė. Dabar V.Putinas turės pasirinkti atsakomuosius veiksmus, o jo pasirinkimo variantai – tarp blogo ir dar blogesnio.
Negailėjo kritikos
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir verslininkas, privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį aštriai kreipėsi į Rusijos Federacijos karinę vadovybę po to, kai Ukrainos kariškiai Donecko srityje išlaisvino Lymano miestą.
R.Kadyrovas apkaltino Rusijos karinę vadovybę nesugebėjimu operatyviai reaguoti į blogėjančią padėtį. Jis taip pat pareiškė, kad Rusijai reikia užgrobti keturių Ukrainos regionų teritorijas visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant mažos galios branduolinius ginklus. J.Prigožinas pakartojo R.Kadyrovo kritiką Rusijos karinei vadovybei.
R.Kadyrovas pareiškė, kad „kariuomenėje nėra vietos nepotizmui“, ir regione kovojančioms Rusijos pajėgoms vadovaujantį generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną pavadino „vidutinybe“. Jo teigimu, A.Lapinas neužtikrino „būtinų komunikacijų, sąveikos ir šaudmenų tiekimo“ prorusiškoms pajėgoms Lymane.
JAV Karo studijų institutas (ISW) savo ruožtu nurodė, kad šie pareiškimai padarė didžiulį poveikį Rusijos informacinei erdvei ir sugriovė Kremliaus naratyvą dėl Lymano praradimo. Prieš R.Kadyrovo pareiškimą valstybinė žiniasklaida daugiausia reiškė viltį, kad naujai mobilizuotos pajėgos galės surengti kontrpuolimus, tačiau netrukus perėmė R.Kadyrovo ir J.Prigožino pareiškimus, o tai, anot analitikų, paskatino tiesioginio eterio komentatorius suintensyvinti vyriausiosios karinės vadovybės kritiką.
Laukiama reakcijos
Politikos analitikas Marius Laurinavičius portalui lrytas.lt teigė, kad ši vidinių jėgos struktūrų kova pirmą kartą tokiu mastu išsiveržė į viešumą.
„Tai – labai rimtos kovos, signalizuojančios įtampas režimo viduje, kurios išaugo iš „kovų po kilimu“ etapo ir išsiveržė į viešumą. Vienaip ar kitaip, tai turės rimtų pasekmių pačiame režimo viduje“, – įvertino M.Laurinavičius.
Įvairių jėgos struktūrų kova dėl vadovavimo, dėl išteklių, M.Laurinavičiaus teigimu, Rusijoje vyksta nuolat. Tačiau dabartinė J.Prigožino ir R.Kadyrovo ataka prieš kariuomenę, Generalinį štabą, Gynybos ministeriją pirmą kartą yra tokia vieša, todėl silpnina tiek režimą, tiek Rusijos situaciją kare.
„R.Kadyrovo pareiškimų nesureikšminčiau, bet kadangi prie jo taip viešai prisijungė J.Prigožinas, tai reiškia, kad tos kovos virsta nebevaldomomis. J.Prigožinas anksčiau to niekad nedarė – tai visiškai beprecedentis dalykas“, – pastebėjo analitikas.
M.Laurinavičiaus teigimu, nors R.Kadyrovo pajėgos atlieka savo vaidmenį Ukrainoje, vis dėlto, įvairių pareiškimų iš Čečėnijos lyderio būta ir anksčiau – ir dėl tariamo pasitraukimo iš užimamų pareigų, ir dėl pasipriešinimo mobilizacijai. Tuo metu J.Prigožino sukarintų grupuočių vaidmuo, anot analitiko, yra labai svarbus.
„Ir taip svarbios J.Prigožino pozicijos dabar dar labiau sustiprėja, tad ta kova tarp jėgos struktūrų jau nebegali likti be kažkokios V.Putino reakcijos. V.Putino nereagavimas irgi būtų reakcija, ir ji turės tolesnių pasekmių. Tarsi džinas yra ištrauktas iš butelio – be pasekmių tai negali apsieiti“, – pabrėžė jis.
M.Laurinavičiaus manymu, V.Putino galimi atsako variantai – tarp blogo ir dar blogesnio.
„V.Putinas galėtų reaguoti labai įvairiai. Pirmas, pakankamai realus variantas – bent kurį laiką visiškai nereaguoti, tačiau tai dar labiau didins įtampą.
O jeigu V.Putinas staiga nuspręstų vėl perkratyti karinę vadovybę, atleisti tą patį A.Lapiną, prieš kurį visa ši kampanija ir pradėta, tada jis parodytų, kad stoja į R.Kadyrovo, J.Prigožino pusę, ir sukeltų didelį atoveiksmį iš visų kitų grupuočių.
Jeigu V.Putinas pasirinktų šitą pusę – kas mažai tikėtina, tada sustiprėtų opozicija jam iš visų kitų pusių“, – pabrėžė jis.
Anot M.Laurinavičiaus, V.Putinas negali remtis tik vienos pusės parama – kad galėtų veikti, turi rasti balansą tarp visų grupių, o tai, kad ši kova dabar išlindo į viršų, reiškia, kad balansą jam jau sekasi rasti sunkiai.
„Net jeigu tai būtų tik bendra vidinė Rusijos situacija, ir tai jau būtų pakankamai išskirtinis atvejis. Bet dabartiniame, karo kontekste tai yra pakankamai ryškus dalykas, iš kurio V.Putinui nematau jokios geros išeities“, – teigė M.Laurinavičius.
Žinutės suderintos?
Tuo metu atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis teigė manantis, kad J.Prigožino ir R.Kadyrovo žinutės yra suderintos su V.Putinu, naudojamos kaip dar vienas būdas pagąsdinti branduoliniu ginklu.
„Kad gąsdinama branduoliniu ginklu – nieko naujo. Tikimybė, kad jie pasiryš tai daryti, yra minimali, nors ir egzistuoja. Jeigu tikrai prasidėtų kažkokie veiksmai branduolinio ginklo panaudojimo link, JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tikrai matytų tam tikrus ženklus. Kol kas to nėra.
Suprantame ir tai, kad šantažas, terorizavimas branduoliniu ginklu yra veiksmingas tik iki to laiko, kol jo nepanaudoji. Jeigu panaudoji, šio įrankio nebeturi“, – įvertino V.Malinionis.
Atsargos pulkininko teigimu, viešą R.Kadyrovo ir J.Prigožino pyktį iššaukęs Lymano išvadavimas – reikšmingas ukrainiečių pajėgų žingsnis ir karine, ir politine prasme.
„Matome, kad Ukrainos kariuomenė toliau išlaiko iniciatyvą. Lymanas – strategiškai svarbus miestas, kadangi jis atveria galimybę pulti dar kitomis kryptimis.
Tuo metu politine prasme pamatėme, kad V.Putino organizuoti referendumai nieko nepakeitė – jie toliau praranda teritorijas, aneksijos nieko nepadėjo“, – kalbėjo V.Malinionis.
