Valentinas Spurga gimė 1929 m. balandžio 25 d. Mokėsi Šakių pradinėje, o vėliau – Šakių „Žiburio“ gimnazijoje. Po karo, 1946 m., V. Spurga pasirinko pedagogo kelią. Metus dirbo Šakių rajono Švediškių pradinėje mokykloje, o nuo 1947 m. – Šakių rajono Sintautų progimnazijos mokytoju. 1949 m. įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakultetą. Jį su pagyrimu baigė 1953 m.
Po studijų vienerius metus dirbo Šiaulių pedagoginiame institute dėstytoju, o nuo 1954 m. buvo paskirtas Marijampolės Antros vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėju.
1956 – 1977 m. dirbo Marijampolės Vinco Mykolaičio – Putino vidurinės mokyklos – internato direktoriumi. Tai buvo ilgiausiai jo užimtos pareigos. Šiame darbe V. Spurga pasižymėjo kaip gabus organizatorius ir kūrybingas pedagogas. Internatas tapo viena iš geriausių tokio pobūdžio mokyklų Lietuvoje.
Dirbdamas direktoriumi 1976 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją apie pedagoginį vadovavimą mokinių saviugdai.
1983 m. V. Spurga buvo paskirtas Lietuvos švietimo ministru. Pastarosiose pareigose išdirbo iki 1988 m. Dirbdamas ministerijoje didelį dėmesį skyrė gimtosios, t. y., lietuvių kalbos mokymui. Buvo pasiekta, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokymas būtų padidintas dešimčia valandų ir sudarė 79,5 val. V. Spurgos dėka Lietuvos mokyklose buvo įvestas dvylikos metų mokymas.
Vėliau dirbo docentu Vilniaus pedagoginiame universitete, dėstė pedagogiką. Studentų buvo ypač mėgiamas ir gerbiamas.
V. Spurga išleido penkias monografijas (dvi iš jų nepriklausomoje Lietuvoje) ir atspausdino virš 150 straipsnių mokslinėje spaudoje.
