„Kalbėkime atvirai, M.Danielius nėra toks vyras, kuris patiktų Lietuvos moterims, todėl iš pradžių mums atrodė, kad tarp mūsų ir ukrainiečių moterų jis ieško draugės arba žmonos, gal manė, kad pabėgėlės nuleis kartelę žemiau nei lietuvės“, – pažintį su neseniai sulaikytu šnipu prisiminė viešosios įstaigos „Mūsų namai“ direktorė Olga Karač.
Dėl šios priežasties, pasak baltarusės, į M.Danieliaus elgesį kurį laiką buvo žiūrima pro pirštus, nes manyta, kad jo keistenybės susijusios su nesėkmėmis meilės fronte.
Tik vėliau pabėgėlės tiek iš Ukrainos, tiek iš Baltarusijos suprato, kad M.Danieliaus tikslai visai kiti, – įgyti jų pasitikėjimą, sužinoti vidaus reikalus, visą informaciją perduoti Baltarusijos tarnyboms, o pagalbą pabėgėliams teikiančias organizacijas supriešinti tarpusavyje.
„Mantas supažindino mane su O.Karač pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis, kai buvo daug pabėgėlių, o jau po dienos ar dviejų pradėjo labai keistai apie Olgą kalbėti. Vėliau išsiaiškinome, kad ukrainietėms jis blogai kalbėdavo apie baltaruses, o baltarusėms – blogai apie ukrainietes“, – vakar kalbėjo organizacijos „Help Ukraine“ vadovė Ana Komarčuk.
Pasak ukrainietės, M.Danielius jos vadovaujamoje organizacijoje pasirodė pačioje viešosios įstaigos steigimo pradžioje ir pasisiūlė padėti tvarkant teisinius reikalus, gaunant paramos gavėjo statusą.
Lietuvis aiškino norintis draugiškai padėti, tačiau vėliau jo elgesys pradėjo kelti įtarimą, mat M.Danielius pradėjo reikalauti, kad A.Komarčuk jam surašytų įgaliojimus veikti įstaigos vardu.
„Tų įgaliojimų buvo ne vienas, tarp jų ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Tik po to aš pagalvojau, kam jam įgaliojimai, jei aš turiu elektroninį parašą ir pati galiu sudaryti visas sutartis. Manau, kad įgaliojimus būtų panaudojęs veikloje prieš mano organizaciją, bet nespėjo“, – kalbėjo A.Komarčuk.
Iš pradžių M.Danielius stengėsi sudaryti patikimo žmogaus įvaizdį, tačiau greitai jo elgesys ėmė keistis, o jo užduodami klausimai pasirodė įtartini, nes jis norėjo žinoti viską – kam renkama pagalba, kam ji skiriama, kaip tiekiama, kaip gyvena ukrainiečiai ir baltarusiai Lietuvoje, kaip organizuojamas nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo sprunkančių baltarusių atvykimas į Lietuvą.
Negavęs atsakymų į šiuos klausimus M.Danielius pykdavo ir net elgdavosi agresyviai. „Kiekvienas jo apsilankymas mūsų biure virsdavo chaosu, jis trukdydavo dirbti“, – sakė A.Komarčuk.
Įtarus, kad dėl šio pagalbininko gali kilti rimtų problemų, buvo pradėtas vidinis tyrimas.
„Iškart perspėjome savo kolegas, iš viso apie 12 organizacijų, ir pradėjome savo tyrimą, taip pat informavome Lietuvos teisėsaugininkus. Turime įrodymų, kad M.Danielius bandė įsiskverbti ne tik į organizacijas, dirbančias Lietuvoje, bet ir ieškojo būdų, kaip patekti į organizacijas, kurios teikia pagalbą politinių kalinių šeimoms Baltarusijoje“, – kalbėjo O.Karač.
Sužinojęs, kad jo veikla domisi teisėsauga, M.Danielius ketino pabėgti į Baltarusiją, tačiau Lietuvos pareigūnai buvo greitesni – jis buvo sulaikytas, teismas jį leido suimti dviem mėnesiams.
O.Karač įsitikinusi, kad M.Danielius – ne vienintelis Lietuvos pilietis, užverbuotas Baltarusijos struktūrų.
