Tai, kad Vokietijos karinis dalinys Lietuvoje nebus dislokuojamas nuolatos, šeštadienį sakė Rukloje apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jai antrino ir A. Anušauskas, argumentuodamas Ukrainos pavyzdžiu, esą apie Rusijos ketinimus pradėti karą buvo žinoma dar 90 dienų iki agresijos pradžios. Todėl, tikino ministras, 10 dienų laikotarpis, per kurį į Lietuvą krizės atveju turėtų atvykti Vokietijos kariai, yra visiškai tinkamas.
Tačiau NSGK pirmininkui argumentavimas Ukrainos pavyzdžiu neatrodo įtikinamas. Pasak jo, Lietuva turi labai aiškiai pasakyti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Kodėl krašto apsaugos ministras A. Anušauskas išsakė šiek tiek kitokią nuomonę, NSGK pirmininkas nesiima vertinti. Tiesiog, jo teigimu, kartais reikėtų mažiau komunikuoti, o daugiau dirbti, įtikinant vokiečius dėl Lietuvos saugumui egzistenciškai svarbių sprendimų.
„Aš nevertinsiu, kas čia įvyko, galiu tik pasakyti, kad Lietuvos interesas bei tikslas yra turėti brigadą čia. O kas ir ką komunikuoja... kartais reikėtų gal mažiau komunikuoti, o daugiau dėti pastangų įtikinant vokiečius“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Nežinau, ką norėjo pasakyti ministras, bet Lietuva nori, kad NATO būtų vietoje“, – akcentavo jis.
„Mūsų tikslas yra ir toliau lieka turėti brigadą čia. Išsakytas variantas adekvatus, tik kaip tarpinis variantas, kaip laikinas, minimalistinis šiam momentui, kol mes neturime brigados priėmimui reikalingos infrastruktūros. Bet tai negali būti galutinis tikslas“, – sakė NSGK pirmininkas ir pažymėjo, kad labai svarbu suprasti, jog ministro A. Anušausko argumentai, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, Lietuvai netinka.
„Pasirodė keistas palyginimas su Ukraina. Mes juk priešingai nei Ukraina neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos. Todėl manęs tikrai neįtikina argumentavimas remiantis Ukrainos pavyzdžiu“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Esame tam tikrame geopolitiniame surakinime: turime militarizuota Kaliningrado sritį, šalia – savarankiškumą praradusi Baltarusija, kuri iš principo yra ir galimas Rusijos karinis forpostas“, – teigė politikas.
Ir tokia geopolitinė realybė, tęsė konservatorius, tiesiog įpareigoja siekti, kad NATO sąjungininkų kariniai vienetai Lietuvoje būtų dislokuoti nuolatos.
„Visa tai yra be galo svarbu. Bet tas sutartas variantas dėl 10 dienų, jis gali būti tik laikinas, kol mes parengsime infrastruktūrą“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
A.Anušauskas tikina, kad Lietuvos atveju niekas nelauktų agresoriaus karinių veiksmų: brigados būtų permetamos į Lietuvą nedelsiant
Sekmadienį savo išsakytą poziciją A. Anušauskas pakomentavo socialinio tinklo paskyroje. Jis iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, aiškindamas, kad Lietuvos saugumą užtikrina minėtas Vokietijos įsipareigojimas.
„Kas būtų, jei dabar (upd.– šiandien) matytume bręstant kaimynų agresiją, o mes dar nepastatėme infrastruktūros tinkamos ilgalaikiam sąjungininkų pajėgų buvimui? Tokiu atveju jos permetamos per 10 dienų ir tai užtikrina sąjungininkų priešakinis vadovavimo elementas“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.
„Ukrainos atveju agresoriaus planai jau buvo žinomi ir matomi 90 dienų iki agresijos. Mūsų atveju niekas nelauktų, kokių nors agresoriaus karinių veiksmų, o iškart imtųsi atgrasymo veiksmų ir brigada ar brigados būtų permetamos į Lietuvą nedelsiant. O kol kas statome taikos metui ir atgrasymui reikalingą infrastruktūrą (ir karinius miestelius, ir poligonus), kuri reikalinga ir mums, ir sąjungininkams. Mūsų tikslas bendras – padaryti taip, kad bet koks nukvakęs diktatorius net nematytų tinkamo „lango“ savo agresijai realizuoti“, – rašė konservatorių į ministrus deleguotas A. Anušauskas.
