Į naują žodžių mūšį su Prezidentūra įsivėlęs užsienio reikalų ministras konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis šią savaitę jau plikomis rankomis čiupo aukštosios įtampos laidus.
Jis rėžė, kad G.Nausėda turės prisiimti atsakomybę, jeigu šalių lyderiams Europos Vadovų Taryboje (EVT) nepavyks sutarti dėl mažesnių elektros kainų.
Taip G.Landsbergis pareiškė po to, kai G.Nausėda nesutiko į Briuselį derėtis dėl elektros kainų išleisti premjerę Ingridą Šimonytę.
Gali būti, kad tokios taktikos valdantieji ėmėsi nujausdami, kad Europai nepavyks susitarti dėl vadinamųjų lubų dujų kainoms ir teks tenkintis vien trupiniais nuo švediško stalo.
Mat ekspertai Lietuvai palankių sprendimų nežadėjo dar iki vykusio neformalaus EVT posėdžio. Ar tai reiškia, kad konservatoriams gali pavykti energetikos kainų krizės plano pasigedusiam šalies vadovui paspęsti spąstus?
Ministras neatliko darbo
Energetinių tyrimų instituto vadovas politologas Tomas Janeliūnas pripažino, kad valdančiųjų noras suversti atsakomybę prezidentui yra akivaizdus.
Bet politologas abejoja, ar šią gudrybę lydės sėkmė: „Tai Vyriausybės darbo laukas ir EVT sprendimus daug lemia tai, kas jau būna anksčiau nuspręsta žemesniu lygiu.“
Anot T.Janeliūno, valstybių lyderiai gali priimti sprendimus, kuriems jau pritarta Energetikos ministrų taryboje ir Europos Komisijoje: „Ką nors perlaužti vienam vadovui atskirai yra beveik neįmanoma. Šiuo atveju visas darbas jau turėjo būti padarytas anksčiau.“
Eksperto įsitikinimu, pakeisti dabartinę Lietuvai nepalankią situaciją vargu ar pavyktų tiek G.Nausėdai, tiek I.Šimonytei, o darbo anksčiau turėjo imtis energetikos ministras Dainius Kreivys, kuris atsako už šią sritį.
Gyrėsi tuo, ką kritikavo
Iš Europos Sąjungos energetikos ministrų tarybos grįžęs D.Kreivys praėjusią savaitę džiugiai pranešė, esą Lietuvai pavyko pasiekti, kad Švedija ateityje turės pasidalyti pigiai elektrą gaminančių įmonių viršpelniais.
Tačiau opozicijos jam surengtos interpeliacijos metu ministras aiškino, kad Lietuva negali pritarti pasiūlytai priemonei dėl viršpelnių: „Lietuva laikosi griežtos pozicijos, kad tokios priemonės taikymas dėl specifinės mūsų situacijos neturės teigiamo poveikio mažinant elektros kainas ir, priešingai, turės neigiamą poveikį Lietuvos konkurencingumui.“
T.Janeliūnas mano, kad D.Kreivys neturi kuo pasigirti, todėl priverstas tenkintis bet kokia gera žinia, taigi sprendimas dėl viršpelnių yra mažesnė blogybė, nei galėjo būti.
Vis dėlto, anot eksperto, pasiektas susitarimas Lietuvos situacijos iš esmės nekeičia, nes biržos kainos ir toliau darys daug įtakos tiek vartotojų sąskaitoms, tiek verslui, kuris Švedijos kompensacijų poveikio greičiausiai iš viso nepajus.
Ekspertas taip pat netiki, kad EVT darbotvarkėje dar gali atsirasti ir siūlymas riboti gamtinių dujų kainą ar keisti elektros kainos nustatymo algoritmą: „Žinoma, apie tai turbūt bus kalbama, bet kas iš to – jokio dokumento projekto nėra.“
T.Janeliūnas taip pat abejojo, kad G.Nausėda išdrįstų pasinaudoti veto teise ir stabdytų pasiūlymą dėl viršpelnių, nes tokiu būdu, nepateikdama alternatyvos, Lietuva ilgam sustabdytų europiniu lygiu jau suderintą sprendimą, o elektros kainos ir toliau tuštintų europiečių kišenes.
Ministrui pavyks išsisukti?
Ar toks įvykių scenarijus nesukurs palankios dirvos valdantiesiems apkaltinti G.Nausėdą, kad jis esą blogai derėjosi ir „neparveža mažesnių kainų“?
T.Janeliūno manymu, bandydami versti kaltę G.Nausėdai konservatoriai gali užlipti ant to paties grėblio kaip prieš metus: „Nieko jiems neišėjo tuo metu, nieko neišeis ir dabar.
Tik gali sulaukti smūgių atgal, nes negali kaltinti prezidento, kad jis pritaria ministro suderėtam pasiūlymui. Nemanau, kad toks žaidimas būtų efektyvus.“
Energetinių tyrimų instituto vadovas linkęs pritarti nuomonei, kad valdančiųjų bandymai kritikuoti G.Nausėdą dėl Lietuvai nepalankių sprendimų nebus itin sėkmingi.
„Jau ir dabar matome žmonių reakciją, kuri D.Kreiviui yra labai nepalanki“, – sakė T.Janeliūnas.
Prieš savaitę „Lietuvos ryte“ skelbta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad ministro portfelį išsaugojęs D.Kreivys tapo vienu nepopuliariausių šalies politikų. Ministro veiklą palankiai įvertino vos 8,1 proc., o nepalankiai – net 61,8 proc. gyventojų.
Bet T.Janeliūnas taip pat linkęs manyti, kad G.Nausėda nepuls linčiuoti D.Kreivio, jei šiam nepavyktų pasiekti apčiuopiamų rezultatų ar elektros kainos nepasiektų prieš krizę buvusio lygio.
Anot politologo, ministras ką tik atlaikė interpeliaciją, be to, nėra jokių ženklų, kad I.Šimonytė būtų linkusi jį keisti.
„Įtampa ir ultimatumai greičiausiai nepasiektų tikslo, bet gali sumažinti G.Nausėdos reputaciją.
Nes jei įsiveli į mūšį, kurio negali laimėti, atrodai silpnas. Dabar jo šansai laimėti yra menki.
Visuomenės nepasitenkinimas yra, bet jis abstraktus. Jei jis įgautų kitokias formas, gali keistis ir pačios Vyriausybės pozicija.
Bet kol kas to nematyti. Be to, matyt, G.Nausėda supranta, kad ministro keitimas iš esmės situacijos nepakeis“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo T.Janeliūnas.
Rankose – tik plunksnos
Panašiai kalbėjo ir D.Kreiviui Seime interpeliaciją bandžiusios surengti opozicijos atstovai.
Antai socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad dabar vykstantis konfliktas dėl EVT yra banalus valdančiųjų bandymas atsakomybę nuo Vyriausybės permesti prezidentui.
Politiko teigimu, tai irgi daroma dėl paprastos priežasties: „Vyriausybė ir D.Kreivys skęsta nepopuliarumo jūroje, nes nesusitvarko nei nacionaliniame, nei Europos fronte ir reikia bandyti kažkaip gelbėtis.“
G.Paluckas mano, kad G.Landsbergio bei I.Šimonytės aiškinimai, jog nuvažiavę į EVT jie ką nors padarytų geriau už G.Nausėdą, niekuo nepagrįsti: „Jie turėjo labai gerą progą tai parodyti, bet matant Energetikos tarybos, kurioje dalyvavo D.Kreivys, rezultatus neatrodo, kad šios kalbos pagrįstos. Kol kas ministras iš Briuselio grįžo net ne su žvirbliu rankose, o tik su jo plunksnomis.“
Žygius laiko paslaptyje
Ne tik G.Nausėda, bet ir kiti šalies politikai D.Kreivį ir G.Landsbergį ne kartą ragino imtis aktyvesnių veiksmų su užsienio partneriais tariantis, kaip stabdyti elektros kainų pasiutpolkę.
Per interpeliaciją vardydamas nuveiktus darbus D.Kreivys paminėjo, esą jau prieš penkis mėnesius Lietuva kartu su kitomis regiono valstybėmis kreipėsi į ES prašydama pakeisti elektros kainos nustatymo algoritmą, iš jo išbraukiant dujų kainą.
Tačiau, ministro teigimu, Europos reguliuotojų sąjunga tada atsisakė keisti algoritmą, nes taip esą būtų sugriauta visa elektros energijos rinka.
Ar neigiamą atsakymą gavęs ministras ėmėsi kitų veiksmų, nežinia.
Peržvelgus visus oficialius ministerijos pranešimus į akis krinta ir tai, kad apie būtiną algoritmo keitimą neužsimenama nei po birželį vykusio D.Kreivio susitikimo su ES energetikos komisare Kadri Simson, nei su kitais pareigūnais.
Bene pirmąkart D.Kreivys šiais algoritmais pasipiktino tik rugpjūčio pabaigoje, kai „Nord Pool“ atmetė Elektrėnuose pagamintos pigesnės elektros pasiūlymą, o biržoje buvo užfiksuota rekordinė elektros kaina.
Energetikos ministerija per savaitę „Lietuvos rytui“ neatsakė, kada ministras suprato, kad reikia keisti Lietuvai nepalankius algoritmus ir kokių žygių ėmėsi, kad šie pokyčiai kuo skubiau įvyktų.
Ministerija taip pat ignoravo prašymą pateikti daugiau informacijos apie ministro kreipimąsi į ES dėl algoritmo keitimo.
Neoficialiai aiškinama, esą toks kreipimasis tikrai buvo, tik jo nuspręsta neviešinti.
Dar laukiama tęsinio
Galbūt ir dėl tokios konspiracijos G.Nausėda garsiai suabejojo į Briuselį keliavusio D.Kreivio lagaminų turiniu.
Iš karto po nesėkmingos interpeliacijos ministrui prezidentas sakė stebėsiąs, kaip D.Kreiviui seksis toliau derėtis ES ir Švedijoje, tada vertinsiąs jo darbą.
Tuo metu po G.Landsbergio siūlymo į EVT deleguoti premjerę prezidentas atkirto: „Norint važiuoti į Briuselį reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę.
Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia. Jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti.
Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, turi susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio.“
Reaguodama į šią kritiką I.Šimonytė stebėjosi nesuprantanti, ko prezidentas toks rūstus: „Gal prasidėjo rinkimų kompanija netyčiom?“
Pasak premjerės, būtų gerai, jei prezidentas ne tik mokytų: „Nelabai etiška mokėti tik piršteliu parodyti į kitus. Reikia ir savo atsakomybės dalį prisiimti.“
Vėliau G.Landsbergis dar pridūrė, kad valdantieji esą yra pasirengę G.Nausėdai ištiesti pagalbos ranką, bet turi būti aiškiai įvardijama, kas sėdi prie derybų stalo: „Jis pasakė, kad jis tą kryžių nuneš, aš iš tikrųjų linkiu didžiulės sėkmės, ir kaip ir kiekvienas vartotojas, laukiu teigiamų rezultatų.“
Netrukus G.Nausėda atkirto, kad G.Landsbergiui derėtų mažiau domėtis, ką veikia prezidentas, o pačiam daugiau dirbti.
Beje, valdančiosios daugumos atstovai kol kas neskuba vertinti šio viešo apsistumdymo.
„Reikia palaukti naujos serijos, tęsinio. Ką čia užbėgsi už akių“, – šmaikštavo vienas valdantiesiems priklausantis įtakingas politikas.
