Jo teigimu, ketinimai kitąmet krašto apsaugai palikti 2,5 proc. BVP finansavimą neatitinka deklaracijų apie būtinybę modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir siekių gerinti NATO sąjungininkų priėmimą šalyje.
„Biudžeto lėšos, numatytos krašto apsaugai, lieka 2,5 proc. lygio. Tuo pat metu šnekame labai gražias deklaracijas, kartojame apie tai, kad reikia padidinti tiek mūsų priimančios užsienio kovinę galią, šalies patrauklumą, infrastruktūrą tobulinti, modernizuoti mūsų kariuomenę, didinti bendrąjį mūsų karių pasirengimą. Tai iš tiesų yra labai gražios deklaracijos, bet jos, nepamirškime, turi būti pagrįstos ir konkrečiais finansiniais ištekliais“, – pirmadienį Rukloje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Susiję straipsniai
„Todėl manau, kad turime turėti tam tikrą biudžeto lankstumą, sakykime, tie patys 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau numatant galimybę skolintis iki 3 proc. BVP, geriau atlieptų šiems ambicingiems tikslams“, – teigė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad ši galimybė leistų sutaupyti laiko priimant sprendimus, jeigu kiltų tokia būtinybė.
„Kadangi laiko faktorius yra ne mūsų naudai, mes turime išnaudoti laiką kaip galima optimaliau, geriau. Ir dėl tos priežasties manau, kad tikrai turime matyti, kas vyksta regione, kokios grėsmės kyla, ką daro kitos NATO valstybės, esančios tame pačiame regione. Štai Estijos sprendimas padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,9 proc. BVP, nekalbu jau apie Lenkiją, kur krašto apsaugai numatytas finansavimas didėja daugiau kaip iki 4 procentų“, – sakė G. Nausėda.