„Yra parlamentinių partijų pasiektas nacionalinis susitarimas dėl gynybos ir tai yra mūsų įsipareigojimas, kad mūsų kryptis nekis ir finansavimas krašto apsaugai didės. Prisirišti prie konkrečių skaičių ir dar įvardinti terminą, manau, nėra teisinga. Svarbiausia, kad kryptis būtų išlaikyta, o kokiais metais mes pasieksime 3 procentus, tai priklausys nuo labai daug faktorių“, – Seime sakė parlamento pirmininkė.
S. Skvernelis apie prezidento siūlymą: prasmės būtų tik aiškiai apsibrėžus, kas už šias lėšas bus įsigyta
Šalies vadovo siūlymą ateinančių metų biudžete finansavimą gynybai didinti iki 3 proc. kritiškai vertina ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot politiko, procento nuo BVP didinimas krašto apsaugai būtų prasmingas tik tuo atveju, jei būtų aiškiai apsibrėžta, kas už šias lėšas bus įsigyta.
„Jeigu tik procentai dėl procentų, tai nematau prasmės. Jeigu krašto apsaugos ministras su kariuomenės vadu ateitų į Seimą ir pasakytų: pažiūrėkite, kitais metais mes pirksime tokią ginkluotę, tokią įrangą, pasamdysime papildomai profesionalių kariškių ir mums reikia štai tokios pinigų sumos – tikrai taip. Bet jeigu tik užsidėti 3 proc. ir po to Krašto apsaugos ministerijai galvoti, kaip tuos pinigus įsisavinti... Nenupirksi ginkluotės parduotuvėje, sandėlyje jos nėra tiesiog. Ta gamyba užtrunka 2–3 metus.“, – žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.
„Tai kam daryti taip, kad mes turėtume 3 proc. gynybai, bet pinigai bus arba stalčiuje Finansų ministerijos pasiskolinti, arba, dar blogiau, bus verčiamasi per galvą, kaip juos investuoti ir neaišku, ar ta investicija turės grąžą“, – pridūrė jis. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.
Jis sako, kad prieš patvirtinant 2023 m. biudžetą reikėtų įvertinti geopolitines aplinkybes, kurias sukėlė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Vyriausybei numačius, kad kitų metų biudžete asignavimai krašto apsaugai sieks 2,52 proc. BVP, G. Nausėda mini Lietuvai kaimyninių valstybių, nusprendusių gynybai skirti daugiau lėšų, pavyzdžius.
Šalies vadovas pažymėjo, kad jeigu siekiama realizuoti Lietuvos kariuomenei bei karinei infrastruktūrai keliamus tikslus, gerai būtų turėti „lankstesnį biudžetą“.
