Konservatoriams viešai aiškinantis dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, ministro atsakymų reikalauja ir pats partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai svarsto, kad toks viešas nesutarimas galimai susijęs ne tik su šalies saugumo klausimais, bet ir vidinėmis partinėmis trintimis, būsimais rinkimais bei įtakos dalybomis.
Kviečiasi pasiaiškinti
Savaitgalį krašto apsaugos ministras A.Anušauskas pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama šalyje nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.
Ministras aiškino, kad tokios spartos visiškai pakanka, nes Ukrainos atveju prieš 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą jos pasienyje.
Tačiau netrukus prieš A.Anušausko žodžius sukilo konservatorių frakcijos nariai ir pats partijos lyderis G.Landsbergis, pastebėjęs, kad Lietuvos susitarimas su Vokietija buvo ne toks – Lietuva tikisi, kad brigada čia bus dislokuota nuolatos, jau ruošiama kariams reikalinga infrastruktūra.
Tiesa, pirmasis į A.Anušausko žodžius sureagavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pareiškęs, kad Lietuvos interesas turėti brigadą čia, o ministras, anot jo, turėtų mažiau komunikuoti, o daugiau dėti pastangų įtikinant vokiečius. Negana to, L.Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuvos gynybai vadovaujantys politikai negali silpninti valstybės pozicijų.
Bendro darbo – sumažėjo?
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad šiuo metu stebime nesikalbėjimo tarp konservatorių frakcijos narių pasekmes.
„Ministrai, komitetų pirmininkai vis tiek yra partijos atstovai, deleguoti į atitinkamus postus iš konkrečios partijos, todėl turi savo veiksmus suderinti ir savo partiniuose susitikimuose. Panašu, kad kažkuriuo etapu tas pasikalbėjimas neįvyko, ir dabar matome pasekmes“, – portalui lrytas.lt sakė politologė.
G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, toks komunikacinis nesusikalbėjimas parodo, kad bendro darbo tarp frakcijos narių sumažėjo.
Be to, politologė neatmetė, kad viešam santykių aiškinimuisi įtakos gali turėti ir tam tikros trintys dėl įtakos, dėl pozicijų partijos viduje įtvirtinimo.
„Pažiūrėkime į reitingus, kokia yra visuomenės nuomonė – matome, kad dabartinio partijos pirmininko reitingai yra dugne, tuo metu krašto apsaugos ministro reitingai yra viršūnėse, jis yra tarp populiariausių politikų.
Formuojasi naujos lyderystės, kurios gali viduje truputį pakeisti jėgų pusiausvyrą“, – neatmetė politologė.
Ministro negynė
Kilus nepasitenkinimui dėl ministro žodžių, konservatorių partijos lyderis G.Landsbergis taip pat negynė A.Anušausko ir nurodė, kad kviesis jį paaiškinti daugiau aplinkybių, išsigryninti „pozicijas ir aiškias komunikacines linijas“.
Politologės teigimu, G.Landsbergio reakciją galima vertinti dvejopai – kaip užsienio reikalų ministro ir kaip partijos lyderio. Anot jos, G.Landsbergio, kaip užsienio reikalų ministro, reakcija į A.Anušausko išsakytas mintis – teisinga, tačiau kaip partijos lyderio – ne.
„Jeigu vertiname G.Landsbergį kaip užsienio reikalų ministrą, jis, matyt, negalėjo kitaip elgtis. Šis rezultatas, už kurį atsakingas krašto apsaugos ministras A.Anušauskas – kad vokiečių brigada atvyktų į Lietuvą per 10 dienų, kertasi su Užsienio reikalų ministerijos tikslais.
Tačiau jeigu vertintume per galimas vidines partines konfrontacijas, galima pamanyti, kad šiuo atveju neleidžiama labai išvešėti krašto apsaugos ministro populiarumui – bandoma truputį prislopinti tai, kad jis dabar praktiškai nustelbia visus partijos kolegas“, – pastebėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė neatmetė, kad po Seimo rinkimų vyksiančiuose konservatorių partijos pirmininko rinkimuose, kuriuose G.Landsbergis žadėjo nebedalyvauti, galime pamatyti dabar populiarumo viršūnėje esantį A.Anušauską.
„Krašto apsaugos ministro populiarumas visuomenėje yra svarbus veiksnys galvojant apie naują partijos pirmininką. Kol kas konservatorių partijoje žmogaus, kuris turėtų tokį visuomenės pasitikėjimą, šiuo metu neturime. Todėl tokių įtampų galime matyti ir daugiau“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Suveikė ir asmeninės nuoskaudos?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas nesistebi, kad konservatorių frakcijos kolegų pozicijos išsiskyrė, vis dėlto, jis kelia klausimą, kodėl šis konfliktas tapo toks viešas.
„Vidinė kova vyksta visą laiką. Partija yra bendaminčių organizacija, kuri tarp savęs kovoja kasdien. Tačiau pirmas įspūdis – kad tai buvo nesutarimas dėl sprendimo būdo.
Vienintelis klausimas – kodėl tas nesutarimas išlindo į viešumą. Tai yra keista, nes jie turėtų tokius dalykus išspręsti savo kabinete. Galbūt L.Kasčiūnas ir jo bendraminčiai nesusikalba su A.Anušausku, galbūt ministras nekreipia dėmesio į jų pastabas, todėl jie buvo priversti apie tai kalbėti viešai“, – neatmetė V.Dumbliauskas.
Politologo manymu, toks viešas aiškinimasis galimai rodo partijos vadovavimo krizę, mat šiuo atveju tarp savęs ginčijasi pats partijos elitas.
„Dabar A.Anušauskas priverstas teisintis, nes lieka kaltas. Tai yra labai jautri tema – žmonės yra baimėje, o vokiečių brigados nebuvimas veikia neigiamai. Viešųjų ryšių prasme L.Kasčiūnas laimėtų, nes išreiškia žmonių įsibaiminimą“, – pastebėjo politologas.
Tiesa, V.Dumbliauskas neatmeta, kartais į viešumą išlendantys L.Kasčiūno ir A.Anušausko nesutarimai gali būti susiję ir su tam tikromis asmeninėmis priežastimis.
„Anksčiau buvo kalbos, kad L.Kasčiūnas turėjo būti krašto apsaugos ministru. Tai gali būti ir L.Kasčiūno nuoskauda, jei jis tikėjosi būti krašto apsaugos ministru, bet netapo. Vis tiek partijoje vyksta nuolatinė kova ir trintis. Partijose renkasi ambicingi žmonės“, – kalbėjo politologas.
