„Ko gero, karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, kuriems neturi arba turi tiesiog nedaug supratimo, tikrai buvo klaida. (...) Visi tie mūsų susitarimai su Vokietija kaip galiojo, taip ir galioja. Ir Vokietijos pusė labai aiškiai pažymėjo, kad mūsų vystomi infrastruktūros projektai leidžia žingsnis po žingsnio didinti ir pajėgumus, ir galimybes Lietuvoje užauginti visą tai iki brigados“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė ministras.
„Dabar tokia situacija, kai kiekvienas pasakymas yra įvairiai interpretuojamas. Jei aš būčiau pasakęs ką nors kito, tai vis tiek būtų atsiradę papildomų interpretacijų“, – pridūrė jis.
Užpuolimo atveju tiki – Lietuvos saugumas būtų užtikrintas: atsakė, kaip būtume ginami
A. Anušauskas, argumentuodamas Ukrainos pavyzdžiu, esą apie Rusijos ketinimus pradėti karą buvo žinoma dar 90 dienų iki agresijos pradžios. Todėl, tikino ministras, 10 dienų laikotarpis, per kurį į Lietuvą krizės atveju turėtų atvykti Vokietijos kariai, yra visiškai tinkamas. Vis tik, nors Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tokie ministro argumentai nėra įtikinantys, A. Anušauskas pažymi, kad L. Kasčiūnas tiesiog nesuprato „apie ką eina kalba“.
„Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie 90 dienų ir mano paminėjimą. Lyginimą su Ukraina, tiesą sakant, nesuprato apskritai apie ką kalba eina ir šiuo atveju aš kalbėjau ne lygindamas Ukrainą ir Lietuvą, kad viena šalis didesnė, kita mažesnė, o kalbėjau apie žvalgybinės informacijos pateikimo greitį ir reakciją į tą žvalgybinę informaciją. Tai visiškai skirtingas kontekstas“, – teigė ministras.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad šeštadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog Vokietijos karinis dalinys Lietuvoje nebus dislokuojamas nuolatos. Anot jo, Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumo užtikrinimui siunčia agresoriui aiškų signalą apie NATO vienybę. Stiprinant karinį buvimą Lietuvoje ir kitose regiono šalyse sąjungininkai didina NATO rytinio flango atgrasymą nuo bet kokios agresijos. Tuo pačiu demonstruojamas aukšto lygio NATO parengtumas ir pasiryžimas ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Vokietijos brigados priskyrimas Lietuvai yra NATO ilgojo laikotarpio gynybinės pozicijos dalis – ateityje yra siekiama išvystyti kuo glaudesnius NATO kariuomenių ryšius ir turėti integruotus gynybos planus.