„JAV patvirtina savo rotacinių pajėgų planą Baltijos šalims ir Lietuvoje, JAV batalionas su pastiprinimu bus šalyje iki 2025 metų imtinai“, – penktadienį BNS telefonu iš Briuselio sakė A. Anušauskas.
Jis dalyvavo rytinių NATO šalių gynybos ministrų susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).
„Kadangi JAV siunčia pilną kovinį batalioną ir pastiprinimo vienetus, tai skaičius gali varijuoti, bet tai yra nuo 600 iki 800 karių“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, Lietuva ir toliau įsipareigoja teikti priimančiosios šalies paramą bei gerinti sąlygas JAV bataliono bei jį remiančių vienetų buvimui Lietuvoje.
Ll. Austinas savo ruožtu per susitikimą pabrėžė rotacinių pajėgų Rytų flango šalyse reikšmę, nurodė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Mes stiprinsime savo pajėgumus Europoje ir turėsime parengtas pajėgas, skirtas pastiprinti NATO rytinį sparną“, – ministerijos pranešime cituojamas sekretorius.
Susiję straipsniai
Anot KAM, vadinamojo Bukarešto devintuko ministrai sutarė, kad kitąmet vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus kertinis įgyvendinant naują NATO pajėgų struktūrą, ypač su Rusija ir Baltarusija besiribojančiose valstybėse.
„Madride priimti sprendimai turi būti pilnai įgyvendinti“, – sakė A. Anušauskas, turėdamas omenyje Ispanijos sostinėje šiemet birželį vykusį lyderių susitikimą.
JAV batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų, 2014–2017 metais šalyje dislokuotos rotacinės kuopos.
Reaguodami į Rusijos invaziją Ukrainoje, amerikiečiai rotacinius batalionus sustiprino, atsiųsdami į vienetus daugiau karių ir technikos.
Birželį Lietuvoje mažiausiai devynių mėnesių rotaciją pradėjo apie 800 JAV kariuomenės 1-66 sunkiojo tankų bataliono karių su kovine technika.
Lietuvoje taip pat nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis sąjungininkų batalionas, sudarytas iš maždaug 1,5 tūkst. karių.
Šalyje veikia ir Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados priešakinis vadovavimo elementas. Lietuvos pareigūnai tikisi, kad ateityje brigada, kurią sudaro keli tūkstančiai karių, bus dislokuota šalyje nuolat.
Anot KAM, per susitikimą Briuselyje ministrai patvirtino ir įsipareigojimus tęsti ginkluotųjų pajėgų modernizaciją bei didinti paramą Ukrainai.
Pagrindo tyrimui nemato
A. Anušauskas savo ruožtu pareiškė, jog šiais priekaištais parlamentarė „apnuogino savo nesidomėjimą ir nežinojimą Ukrainos situacijos“.
„Tuo metu, kai visa Lietuva prieš 10 mėnesių diskutavo apie Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos, apie būsimą karą, žiniasklaida ir analitikai analizavo galimus scenarijus, galimas karo pradžios datas, A. Širinskienės nebuvo“, – LRT portalui Briuselyje sakė ministras.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas penktadienį BNS sakė nematantis pagrindo tokiems kaltinimams.
„Prieš prasidedant karui Ukrainoje mes jau prieš 90 dienų žinojome, kad jis prasidės. Tuomet pirmą kartą amerikiečiai apie tai buvo pasakę viešai. Tokiu būdu Amerika bandė atgrasyti Rusiją nuo šito veiksmo ir jau lapkritį–gruodį mes girdėjome viešai aiškius amerikiečių pasakymus, kad tai yra įmanoma“, – tvirtino NSGK vadovas.
„Dar priminsiu, kad vasario 12 dieną, tai yra prieš dvi savaites iki karo pradžios, (JAV prezidentas – BNS) J. Bidenas jau buvo pareiškęs, kad puolimas gali būti vasario 16 dieną, dėl to mūsų delegacija važiavo į Radą parodyti solidarumą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Dėl jis tvirtino nemanąs, kad koks nors parlamentinis tyrimas šiuo klausimu būtų prasmingas, nors sprendimą priims komitetas.
„Nematau aspekto, kuris sukrėstų dėl slaptos informacijos atskleidimo. Tai buvo vieša“, – pabrėžė Seimo narys.
Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24 dieną.