Vašingtone dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko susitikime dalyvavusi finansų ministrė LRT radijui teigė, kad bus užtikrinama trumpalaikė pagalba, tačiau tariamasi ir dėl ilgalaikės finansinės paramos, kuri būtų skiriama Ukrainos atstatymui po karo.
„Jei neįvyks kažkas papildomo netikėto, kas nebuvo suplanuota, ateinančiais metais Ukrainos kasdieniams poreikiams finansuoti reikia apie 37 mlrd. dolerių, todėl pastangos reikalingos intensyvios ir didelės. Tačiau preliminarios gairės, kaip galėtų būti sudėliota tarptautinių donorų parama, yra daugmaž aiškios“, – LRT sakė ministrė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų donorų iš viso prašo apie 55 mlrd. JAV dolerių – 38 mlrd. padengti kitų metų biudžeto deficitui ir dar 17 mlrd. JAV dolerių – pradėti atstatyti šalies kritinę infrastruktūrą.
G. Skaistės teigimu, tiek šiemet, tiek kitąmet trumpalaikė pagalba skiriama finansuoti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijų mokėjimą ir kitoms kasdienėms valstybės reikmėms. Tuo metu kalbantis dėl tolesnės paramos Ukrainos atstatymui donorės svarsto panaudoti ir užšaldytus Rusijos aktyvus.
Anot jos, preliminarios pagalbos gairės yra aiškios, prie jos prisidės Jungtinės Valstijos, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija – per Europos Sąjungos šalių indėlius.
Pasak G. Skaistės, dėl Rusijos karo sukeltų problemų, taip pat sumažėjus mokesčių surinkimui, padidėjus karinėms išlaidoms, Ukrainai kas mėnesį šiemet trūksta apie 4–5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad kitąmet šis trūkumas kas mėnesį sudarys apie 3–4 mlrd. eurų.
