Du profesionalios tarnybos karius T.L. ir A.Š prislėgė kaltinimai dėl teisės aktų nustatytų specialiųjų saugumo taisyklių pažeidimo.
Neatsargus elgesys su sprogmenimis kareivinėse baigėsi tuo, kad buvo sužalotas vienas žmogus ir šalia stovėjusi septynmetė mergaitė – skeveldra pataikė jai į akį.
Klaipėdos apylinkės teismas jau atvertė baudžiamąją bylą. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui abu kariai pripažino savo kaltę dėl netyčinio nusikaltimo, apgailestavo, atsiprašė mergaitės tėvų.
Granata galėjo sprogti dėl mechaninio poveikio visiškai suirus sprogdiklio konstrukcijai.
Įžvelgia tyčinį veikimą
Išklausę proceso dalyvių parodymus nukentėjusieji nusprendė, kad dėl visko kalčiausias imitacinį sprogmenį į dalinio patalpas atnešęs karys T.L. Jie pasinaudojo įstatymų numatyta teise prašyti, kad valstybės kaltinimas būtų patikslintas ir perkvalifikuotas į sunkesnį.
Nukentėjusiųjų interesams atstovaujančio advokato Ramūno Girevičiaus nuomone, granata kario rankoje negalėjo sprogti savaime. Jis pareikalavo, kad tiesioginiam šio incidento kaltininkui T.L. būtų inkriminuojamas tyčinis nusikaltimas – sunkus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymas.
Byla perduota aukštesniosios instancijos Klaipėdos apygardos teismui. Atsižvelgus į nukentėjusiųjų prašymą granatą į kareivinių patalpas atnešęs, sprogimo metu ją laikęs karys tuomet būtų teisiamas už sunkesnį nusikaltimą pagal griežtesnę atsakomybę numatantį baudžiamąjį įstatymą.
Nukentėjo ir mažametė
Incidentas įvyko 2020 m. lapkričio 13 dieną Kunigaikščio Butigeidžio bataliono kareivinių sporto salėje, kur treniravosi ir kariai, ir civiliai asmenys. Įžengęs į salę štabo seržantas T.L. staiga imitacinę šviesos blyksnio ir garso smūgio granatą parideno tarnybos draugo A.Š. link.
Šis, pamanęs, kad tai kažkoks nevykęs pokštas, juokingas pagąsdinimas, nieko bloga negalvodamas ją pakėlė ir atmetė T.L. atgal į rankas. Seržantas ją mikliai pagavo, perėmė į kairę ranką. Tuo metu ir driokstelėjo sprogimas, sužalojęs granatą laikiusiam kariui plaštaką.
Sužalojimo neišvengė šalia buvusi kito salėje sportavusio profesionalios tarnybos kario dukra. Skeveldra įsmigo mažametei į akį – jos sveikata sunkiai sutrikdyta. Kiti kariai ir civiliai, buvę maždaug 50 metrų nuo granatos veikimo zonos, nenukentėjo.
Sprogimas užminė mįslę
Sporto salėje sprogusi rankinė granata naudojama specialiosiose teisėsaugininkų ir kariškių operacijose, kovojant su teroristais, vaduojant įkaitus. Jai suveikus blyksnis ir garsas atitraukia priešininkų dėmesį, gali juos laikinai apsvaiginti, įbaugini, suklaidinti.
Granatą į sporto salę įmetęs seržantas T.L. tvirtino nesuprantąs, kodėl įvyko sprogimas – kaiščio-saugiklio žiedo nebuvo ištraukęs. Bet granata sprogo jo rankoje, apie tai byloja surankiotų liekanų ekspertizės išvados – sprogdiklio kapsulėje likęs daužiklio pėdsakas.
Lietuvos policijos Kriminalinių ekspertizių centro sprogmenų ir balistikos tyrėjų teigimu, savaiminis tokio modelio vokiškų imitacinių garso ir blyksnio granatų (angl. „Saund and Flash“) sprogimas dėl pirotechnikos ypatumų neįmanomas – daužiklis turi kliudyti sprogdiklio kapsulę.
Kita vertus, granata gali sprogti ir neištraukus kaiščio-saugiklio, jeigu ją iš visų jėgų meti į kokį nors kietą paviršių.
Bet tokių duomenų byloje nėra – vienas karys granatą mestelėjo paridendamas ją gumine danga išklotomis salės grindimis, o kitas ją pakėlė ir atmetė tarnybos draugui.
Seržanto judesiai priminė rankų mostą ištraukiant apsauginį granatos žiedą, bet kodėl ji sprogo, teks nustatyti teismui – nuo to priklauso teisinis kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas. Neatmestina ir savaiminio sprogimo tikimybė, jeigu jos vidaus detalės buvo iš dalies ar visiškai suirusios.
Nusižengė taisyklėms
Prokurorai abu incidento dalyvius kaltina pažeidus specialias elgesio saugumo taisykles, kurios draudžia neteisėtai naudoti imitacines granatas už poligonų ribų, jeigu pusšimčio metrų zonoje yra civilių asmenų.
Dviejų metrų spinduliu nuo sprogimo taško neturi būti ir karių be priedangos.
Kaltinamieji be jokio teisinio pagrindo kareivinių patalpoje, kur būta žmonių, žaidė su granata neįsitikinę, ar jos sprogdiklis nepažeistas.
Taip elgdamiesi jie sukėlė grėsmę aplinkiniams, dėl lengvapėdiškumo buvo sunkiai sužalota šalia buvusi niekuo dėta mažametė mergaitė.
Kariai pripažįsta nusižengę saugumo taisyklėms, jų kaltę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau atskleistos faktinės aplinkybės ir kaltinimai nukentėjusiųjų nepatenkina.
Remdamiesi ekspertų išvadomis dėl esą neįmanomo savaiminio sprogimo jie mano, kad nelaimė įvyko tik todėl, kad T.L. ištraukė granatos kaiščio-saugiklio žiedą, atleido svirtelę.
Nori griežtesnių kaltinimų
R.Girevičius reikalauja griežtinti Klaipėdos apygardos prokuratūros suformuluotus kaltinimus, priteisti nukentėjusiesiems 100 tūkst. eurų atlygį už sunkiai sutrikdytą mergaitės sveikatą.
Kito kaltinamojo A.Š. advokatas Osvaldas Martinkus incidentą vertina atsargiau, abejoja savaiminio sprogimo galimybe granatą paridenus gumos danga išklotomis salės grindimis: „Skaudžios nelaimės aplinkybės iki galo dar neištirtos. Balistikos specialistai, atlikę eksperimentus, nustatė, kad granata galėjo sprogti ištraukus apsaugos žiedą arba dėl stipraus kontakto su kietais paviršiais.“
Prokuroro Kazio Grigaičio pozicija nesikeičia: „Nukentėjusieji, vykstant teismo procesui, gali reikalauti, kad kaltinimai būtų papildyti, perkvalifikuoti į sunkesnę arba lengvesnę nusikalstamos veiklos formą.
Kokie jie bus, nuspręs Klaipėdos apygardos teismas.“
