Nors vidinės trintys ir tarpusavio komunikacijos stoka skandalu virtusioje Vokietijos brigados klausimo istorijoje turėjo savo vaidmenį, neatmetama, kad konservatoriams užkliūna ir A.Anušausko pasyvumas sprendžiant brigados klausimą, ir bendravimo būdas su jį kritikuojančiais asmenimis.
R.Urbonaitė: klaidų – ne viena
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė svarstė, kad pirmoji A.Anušausko klaida – tarp institucijų, atskirų politikų nesuderinta komunikacija.
„Drįsčiau teigti, kad krašto apsaugos ministras A.Anušauskas ne visai laikėsi tos linijos, kurios norėjo Užsienio reikalų ministerija, ir į komunikaciją įnešė tam tikrų drumzlių. Komunikacijoje kiekviena detalė yra labai svarbi“, – pabrėžė politologė.
R.Urbonaitės teigimu, ministras neišsakė jokio spaudimo vokiečiams, nors Lietuvai reikia viešo, oficialaus ir aiškiai įgarsinto Vokietijos patvirtinimo dėl brigados šalyje.
„Ministro pasisakyme viskas buvo supaprastinta, vokiečiams nebuvo padarytas šioks toks spaudimas dėl tos datos, nebuvo dar kartą patvirtinta, kad jie ateis.
Tik dabar aiškėja datos, dabar matome registruotus reikalingus įstatymo projektus, teikiamus kitam Seimo posėdžiui ypatingos skubos tvarka“, – įvardijo politologė.
„Nes jeigu lankstumas išliks, jį vokiečiai gali vienaip arba kitaip interpretuoti, tada nėra gerai“, – pridūrė ji.
Vėliau, anot R.Urbonaitės, į viešumą vis labiau pradėjo lįsti asmeniniai politikų nesutarimai. „Asmeninės trintys, kurios galbūt jau buvo kurį laiką – jos pradėjo įskėlinėti žiežirbas, nuo kurių pamatėme dūmus“, – kalbėjo politologė.
Visgi, R.Urbonaitės teigimu, A.Anušauskas netrukus padarė ir daugiau klaidų.
„Mane labiausiai nustebino ministro pasisakymas skandalui jau įsisiubavus, kai jis pareiškė, kad vienintelė jo klaida – kad jis tai komunikavo iš esmės neišprususiai auditorijai, tai yra kvailiams. Politikui tokių pareiškimų reikėtų vengti“, – įsitikinusi politologė.
L.Bielinis: vidinės komunikacijos problemos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis teigė manantis, kad dėl A.Anušausko kilęs ažiotažas – vidinės komunikacijos problemų rezultatas. L.Bielinis svarstė, kad konservatorių partijos viduje sumenko arba išnyko tvarka, leidusi suderinti visų politikų galimas pozicijas.
„Partijos vidaus barnis, negebėjimas organizuoti vidaus komunikaciją, susitarti dėl bendrų pozicijų, jų vieningos raiškos duoda tokį rezultatą“, – įvertino L.Bielinis.
„Galbūt pasitraukė žmonės, kurie gebėdavo bendrą vardiklį atrasti ir pateikti visiems kalbėtojams, visiems atsakingiems, galbūt problemų gausa yra tokia didelė, kad tiesiog nespėjama apibendrinti visko, kas yra“, – neatmetė jis.
A.Mazuronis: ministras bando visiems patikti
Darbo partijos pirmininkas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Andrius Mazuronis laidos metu svarstė, kad tvirtai išsakyti Lietuvos poziciją vokiečiams A.Anušauskui sutrukdė noras visiems patikti.
„Susidaro įspūdis, kad ministras galvoja, kaip padaryti taip, jog visiems patiktų. Gal tai nuolatinio pozavimo „Stiliaus“ viršeliams pasekmė, bet tą patį matėme ir jam stovint, bendraujant su Vokietijos krašto apsaugos ministre, kai jis taip pasyviai, linkčiodamas galvą reagavo į tai, kas buvo sakoma, be detalesnių paaiškinimų“, – įvertino A.Mazuronis.
Anot Seimo nario, tai, kad pagrindinis Lietuvos tikslas – nuolatinis brigados buvimas Lietuvoje, nebuvo aiškiai iškomunikuotas, yra problema.
„Kai staiga po ilgų diskusijų, ilgų pozicijos formulavimų ministras atsistoja ir pradeda aiškinti, kad viskas tvarkoje ir su dešimt dienų, be kažkokių detalesnių paaiškinimų, tokiu būdu sukeldamas pakankamai daug dviprasmybių, man atrodo, tai yra pakankamai didelė problema“, – teigė jis.
A.Mazuronis svarstė, kad dar viena klaida – pačių konservatorių per aukštai sukelti visuomenės lūkesčiai.
„Pačioje pradžioje, kai buvo formuojama Lietuvos pozicija, lūkesčiai visuomenei būtų užkelti pakankamai aukštai. Nuolat buvo komunikuojama apie Lietuvos siekį, kad brigada būtų čia, bet niekada nebuvo minima tai, kad reikės atlikti namų darbus, jog tai būtų galima įgyvendinti. Sutarsime, ir, suprask, brigada atvažiuos čia“, – politikų kalbas priminė A.Mazuronis.
D.Šakalienė: vokiečiai atlieka savo namų darbus
Kita NSGK narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė mananti, kad kilęs ažiotažas susijęs su partine konkurencija, mat, anot jos, Lietuva ir Vokietija yra aiškiai sutarusi, kad brigada bus Lietuvoje, o abi pusės šiuo metu atlieka namų darbus.
„Mūsų pusė turi paruošti didžiulę infrastruktūrą. Kam vokiečiai norėtų, kad būtų sutvarkyta didžiulė infrastruktūra, įskaitant ginkluotės sandėliavimo vienetus, jeigu nesiruoštų to čia laikyti? Akivaizdu, kad jie į tai žiūri labai rimtai“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Tuo metu Vokietija, anot Seimo narės, turi atstatyti savo kariuomenę.
„Mums yra priskirta konkreti brigada iš konkrečios divizijos. Šiandien, jei kalbame apie brigados buvimą Lietuvoje, kadangi tai bus daroma rotaciniu principu – greičiausiai po šešis mėnesius, reiškia, kad vokiečiams reikia daugiau karių, negu faktiškai toje brigadoje bus, kad galėtų vykti nuolatinis jų pasikeitimas. Vokiečiai komplektuoja papildomus vienetus, kurie yra reikalingi“, – nurodė D.Šakalienė.
