„Visiškai pasitikiu ministre Agne. Manau, jeigu kokių klausimų yra, ji juos tikrai atsakys. Kiek žinau, ji niekada nevengė atsakyti, paaiškinti, informuoti tiek visuomenę, tiek kolegas Seime. Tuo aš tikrai pasikliaunu“, – antradienį LRT radijui kalbėjo konservatorių lyderis.
Užsienio reikalų ministras pagyrė pirminę A. Bilotaitės poziciją neatskleisti visų detalių apie R. Pociaus pasitraukimą iš VST vado pareigų. Anot G. Landsbergio, tai „buvo garbingas žingsnis“.
„Manau, kad ją (ministrę – ELTA) nustebino paties Pociaus išėjimas su pareiškimais. Vertinu tą kaip žmogaus, kuris iš pradžių sutiko su savo atleidimo arba išsiskyrimo sąlygomis, tačiau persigalvojo galbūt gavęs ir kokį patarimą“, – svarstė jis.
Visgi, TS-LKD pirmininkas akcentavo, kad R. Pociaus istorija turėtų paraginti parlamentarus Seime kelti klausimus ne tik A. Bilotaitei, bet ir anksčiau Vyriausybės vadovų pareigas ėjusiems ir R. Pocių į VST vado postą paskyrusiems politikams. Konkretūs klausimai, G. Landsbergio manymu, turėtų būti adresuoti ir buvusiam premjerui, Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui.
„Jeigu žinios apie jį, kurios buvo šiek tiek paviešintos ir pačios vidaus reikalų ministerijos, yra teisingos – ir aš neabejoju, kad jos yra teisingos ir tos informacijos, manau, yra dar daugiau – (vadinasi – ELTA) mes labai svarbioje valstybei pozicijoje turime pažeidžiamą žmogų“, – kalbėjo ministras.
„Tie žmonės, kurie jį skyrė, kurie dabar labai jį gina – turiu galvoje poną Skvernelį. Kodėl jis nori ar norėjo išsaugoti pažeidžiamą žmogų, kuriam galbūt jis, pažinodamas ir žinodamas tas situacijas, kurios klostosi vidaus reikalų ministerijoje, galbūt galėtų daryti įtaką? Nežinau, man rodos čia yra ir platesnių klausimų. Neabejoju, kad Seime kolegos juos užduos ne tik ministrei, bet ir tiems žmonėms, kurie poną Pocių skyrė“, – situaciją apibendrino G. Landsbergis.
Pirmadienį buvęs VST vadas portalui delfi.lt teigė, kad po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių, jis iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams.
Interviu metu R. Pocius negailėjo kritikos VRM ir Policijos darbui riaušių metu – anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė. R. Pocius patikino riaušių vakarą sulaukęs generalinio policijos komisaro Renato Požėlos skambučio su prašymu padėti malšinti neramumus, kilusius prie parlamento rūmų. Tačiau, pasak buvusio VST vado, net ir surinkus pajėgumus, riaušių malšinimui niekas nevadovavo, situacija, anot pareigūno, priminė chaosą.
Vidaus reikalų ministrė atmeta R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu. Pasak politikės, prieš ją ir prieš jos vadovaujamą ministeriją R. Pocius pradėjo šmeižto kampaniją. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis. Iš pradžių, gerbiant pareigūno privatumą, buvo nutarta atsistatydinimo priežasčių neviešinti. Vėliau ministerija pranešė, kad vadas skelbė melagingą informaciją apie savo darbotvarkę, melavo apie susitikimus su diplomatais, ne kartą, be jokios priežasties, nedalyvavo VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo ir pan.
Kaltinimus dėl netinkamo pasiruošimo riaušėms atmetė ir R. Požėla. Pirmadienį jis tikino, kad institucijos neturėjo informacijos apie tai, kad mitingas, vykęs prie parlamento, galimai baigsis riaušėmis.
