„Labai primena Rusijos pareiškimus, kurie vyko iki vasario 24 d. Jeigu pamenate, irgi tuomet buvo skleidžiama melaginga informacija apie neva Ukrainoje egzistuojančias chemines gamyklas. Netgi pusiau juokingai skambėjo apnuodyti paukščiai, kurie turėjo skristi Rusijos link ir gausybė kitokių visokių pramanų tuo būdu dedant pamatą būsimai atakai. Ir kai kurie partneriai į tai žiūrėjo rimtai, bet nebūtinai visi. Manėme, kad tai yra tiesiog tokia Rusijos melo kampanija, tačiau matome, kuo ji išvirto“, – LRT radijui teigė G. Landsbergis.
Todėl ministras mano, kad ir dabar reikia labai rimtai žiūrėti iš Rusijos sklindančią informaciją apie neva Ukrainos ketinimus panaudoti „nešvarią bombą“.
„Dabar tai tie patys atgarsiai. Manau, kad į juos reikia žiūrėti labai rimtai. Labai džiaugiuosi bendru pareiškimu NATO partnerių, jis yra labai stiprus, kad mes nepasiduosime melui, padėsime Ukrainai toliau ir niekas netiki Rusijos skleidžiama informacija“, – akcentavo jis.
G. Landsbergis mano, kad karą pralaiminti Rusija gali ir toliau eskaluoti situaciją.
„Ar tai gali reikšti, kad Rusija eskaluos toliau? Manau, kad reikia būti pasiruošus galimai eskalacijai, nepaisant S. Šoigu skambučių. Tiesiog Rusija karą pralaimi ir pralaimėjimo stadijoje ji gali eskaluoti. Bet mūsų atsakas turi būti vienas – dar daugiau pagalbos Ukrainai“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad Maskva pirmadienį pareiškė, kad Ukraina beveik baigė gaminti „nešvarią bombą“. Kiek anksčiau Rusijos gynybos ministras per telefoninius pokalbius su NATO ministrais sakė, kad Kyjivo pajėgos planuoja panaudoti šį ginklą.
G.Landsbergis: Iranas yra Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvis
G.Landsbergis pabrėžė, kad tiekdamas ginkluotę agresorei Rusijai, Iranas įsitraukė į jos pradėtą karą Ukrainoje.
„Iranas jau dabar praktiškai yra karo prieš Ukrainą dalyvis“, – antradienį LRT Radijui sakė ministras, palyginęs Teherano režimą su kita artima Kremliaus sąjungininke, Baltarusija.
„Jei traktuojame, kad Baltarusija, kuri šiuo metu teikia teritoriją karui vykdyti, yra į jį įsitraukusi, Iranas tampa vienu pagrindiniu ginklų tiekėju Rusijai“, – teigė jis.
Europos Sąjungai (ES) rotacijos principu pirmininkaujanti Čekija praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad bloko šalys susitarė dėl sankcijų šios Artimųjų Rytų valstybės fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už dronų tiekimą Rusijai.
Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė Ukrainoje vis dažniau pasitelkia iranietiškus dronus „Shahed 136“ ir taikosi į vietinę energetikos infrastruktūrą. Per tokias atakas visoje šalyje jau žuvo daugybė civilių ir buvo smarkiai sutrikdytas elektros tiekimas.
ES apie sankcijas Iranui dėl šių dronų pradėjo kalbėti tik praėjusios savaitės pradžioje ir dėl baudžiamųjų priemonių susitarė per rekordiškai trumpą laiką.
Vis tik, anot G. Landsbergio, siekiant užtikrinti, kad Iranas nebūtų pajėgus gaminti ir siųsti Rusijai dronų, ES Teheranui turėtų taikyti tokias pačias griežtas sankcijas kaip ir Minskui.
„Man rodos, kad panašios sankcijos, kurios taikomos Baltarusijai, turėtų mažų mažiausiai būti svarstomos ir Iranui, tikrai apribojant jo galimybes toliau tiekti ginkluotę“, – kalbėjo ministras.
Vakarų valstybių sankcijų spaudžiamų Rusijos ir Irano partnerystė gilėja. Be to, kad Maskvai parduoda dronus ir kitą ginkluotę, savaitgalį Teherano režimas pranešė apie planus patiekti iki minimumo dujų tiekimą Europai sumažinusiai Rusijai 40 turbinų.
