Ekspremjeras stebisi visišką pasitikėjimą A. Bilotaitei išreiškusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teiginiais, esą buvęs VST vadas Ričardas Pocius tarnyboje veikė kaip „pažeidžiamas žmogus“. Politiko teigimu, tai teisinė sąvoka ir, akcentavo S. Skvernelis, už tokius mestus kaltinimus reikėtų atsakyti.
„Konservatorių partijos pirmininkas pradėjo kalbėti ir skleisti abejones. Jis net prisišnekėjo iki tokio lygmens, kad kalbama apie tai, kad buvęs tarnybos vadovas buvo pažeidžiamas. Kas tokius duomenis suteikė? Nuo kada jis tapo pažeidžiamas? Kodėl tie duomenys nebuvo atiduoti visuomenei ir tarnyboms? Kodėl jis nebuvo atleistas, jeigu jau buvo pažeidžiamas?“, – vieną po kito kilusius klausimus po G. Landsbergio pasisakymo kėlė S. Skvernelis.
„Klausimų kyla daug. Galbūt tai konservatorių taktika mesti gelbėjimosi ratą Bilotaitei, bandant apšmeižti ir apjuodinti kitą žmogų. Bet pareiškus tokius kaltinimus, kad pareigūnas buvo pažeidžiamas... Juk tai teisinė sąvoka... Pareigūnų pažeidžiamumo klausimą ir jų galimybes atitikti pareigoms keliamus reikalavimus reglamentuoja mūsų teisės aktai“, – Eltai sakė ekspremjeras.
„Įdomu, apie kokius procesus kalba ponas Landsbergis. Gal kažko mes nežinome? Tai neturi būti palikta be reakcijos. Pareigūno apkaltinimas pažeidžiamumu turi būti pagrįstas faktais ir įrodymais“, – pridūrė jis.
Todėl, tęsė opozicijai priklausantis parlamentaras, dėl viešojoje erdvėje rezonansą sukėlusios istorijos turėtų pasiaiškinti jau ne tik A. Bilotaitė, bet ir pats konservatoriams vadovaujantis G. Landsbergis.
„Pasiaiškinti pirmiausiai turi Bilotaitė, bet klausimų dabar kilo ir ponui Landsbergiui“, – apibendrino S. Skvernelis.
Antradienį TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis įvertino trintis, kilusias tarp R. Pociaus ir VRM. Pasak ministro, A. Bilotaite jis visiškai pasitiki, o VRM paviešinta informacija apie buvusį VST vadą ir jo atleidimo aplinkybes rodo, kad tarnyboje veikė „pažeidžiamas žmogus“.
„Jeigu žinios apie jį, kurios buvo šiek tiek paviešintos ir pačios vidaus reikalų ministerijos, yra teisingos – ir aš neabejoju, kad jos yra teisingos ir tos informacijos, manau, yra dar daugiau – (vadinasi – ELTA) mes labai svarbioje valstybei pozicijoje turėjome pažeidžiamą žmogų“, – kalbėjo ministras.
Konkretūs klausimai dėl R. Pociaus, G. Landsbergio manymu, turėtų būti adresuoti jį į VST vado pareigas paskyrusiam S. Skverneliui.
„Tie žmonės, kurie jį skyrė, kurie dabar labai jį gina – turiu galvoje poną Skvernelį. Kodėl jis nori ar norėjo išsaugoti pažeidžiamą žmogų, kuriam galbūt jis, pažinodamas ir žinodamas tas situacijas, kurios klostosi vidaus reikalų ministerijoje, galbūt galėtų daryti įtaką? Nežinau, man rodos čia yra ir platesnių klausimų. Neabejoju, kad Seime kolegos juos užduos ne tik ministrei, bet ir tiems žmonėms, kurie poną Pocių skyrė“, – situaciją apibendrino G. Landsbergis.
ELTA primena, kad pirmadienį buvęs VST vadas portalui delfi.lt teigė po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių iš ministrės A. Bilotaitės sulaukęs ne vieno reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams.
Interviu metu R. Pocius negailėjo kritikos VRM ir Policijos darbui riaušių metu – pareigūno teigimu, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė.
Vidaus reikalų ministrė atmeta R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu. Pasak politikės, prieš ją ir prieš jos vadovaujamą ministeriją R. Pocius pradėjo šmeižto kampaniją. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis. Ministerija pranešė, kad R. Pocius gavo tarnybinę nuobaudą dėl melagingos informacijos apie savo darbotvarkę, susitikimus su diplomatais, nedalyvavimą VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo ir pan.
Kaltinimus dėl netinkamo pasiruošimo riaušėms atmetė ir R. Požėla – jis tvirtino, kad iki riaušių institucijos neturėjo jokios informacijos, kad mitingas gali išvirsti į didesnius neramumus.
