„Akivaizdu, kad mums šiuo metu reikia ieškoti tokio vidurio taško tarp paramos Ukrainai ir nacionalinių pajėgumų saugojimo ir stiprinimo. Natūralu, kad to taško paieška yra labai svarbi. Tai galbūt ta parama Ukrainai gali būti daroma per kitus dalykus“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad krašto apsaugos biudžete paramai ukrainiečiams numatyta skirti apie 50 mln. eurų, todėl, pasak jo, galima ieškoti įvairiausių paramos Kyjivui formų.
„Šiandien turėjau posėdį, kur buvo aptartas krašto apsaugos biudžetas. Galiu pasakyti, kad kitais metais planuojama parama Ukrainai siekia apie 50 mln., įskaičiuojant ir karių rengimą. Apie tūkstantį karių gali Lietuva parengti, tai galima ieškoti įvairiausių formų, būdų, kaip ukrainiečiams tą paramą išreikšti, padėti, užtikrinti“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Bet mes turime tokią instituciją kaip Valstybės gynimo tarybą (VGT), ten spręs ir ten, matyt, bus galutinis sprendimas. Bet reikia ieškoti balanso, Ukrainai paramos reikia“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys trečiadienį pareiškė, jog Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – sakė V. Rupšys bei pridūrė, kad Lietuva turi ieškoti kitų pagalbos priemonių Ukrainai.
