Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami ištirti, ar vidaus reikalų ministrė ir Vilniaus policijos vadovai tinkamai atliko pareigas malšinant riaušes pernai rugpjūtį. Seimo narys Saulius Skvernelis teigė, kad prasidėjus riaušėms, apskrities komisariato viršininkas nedelsiant turėjo įvesti planą „Vėtrą“. Jeigu toks planas įvestas nebuvo, anot politiko, tuomet Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai riaušes malšino neteisėtai.
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras R.Požėla laidos metu teigė esantis tikras, kad tiek policijos, tiek VST pareigūnai veikė vadovaudamiesi įstatyminiu reglamentavimu, nors planas „Vėtra“ įvestas ir nebuvo. Anot R.Požėlos, norint logiškai suprasti, kodėl buvo priimtas sprendimas neįvesti plano „Vėtra“, reikia detaliai atsižvelgti į visas tos dienos aplinkybes.
„Policijos ir VST įstatymai nustato tarnybų paskirtį, funkcijas, uždavinius, teises. Tiek VST, tiek policija turi teisę veikti aktyviai užtikrinant viešąją tvarką, o kalbant apie VST – dar ir atkuriant viešąją tvarką. Dar viena VST įstatymo nuostata – ji ateina į pagalbą policijai ir kitoms vidaus reikalų sistemos institucijoms. Ne poįstatyminiai ar lydimieji teisės aktai nustato mūsų tarnybų funkcijas, bendradarbiavimą, o pirmiausiai įstatymai“, – kalbėjo R.Požėla.
„Esu tvirtas, kad tiek mes, tiek VST veikėme įstatyminiu reglamentavimu“, – teigė jis.
R.Požėla laidos metu teigė, kad policija informacija apie galimas mitingo grėsmes nedisponavo, nepaisant to, kad buvęs VST vadas Ričardas Pocius interviu delfi.lt kalbėjo priešingai.
„Kas įvyko tą dieną? Įvyko mitingas, apie kurio galimas grėsmes mes nedisponavome informacija“, – kalbėjo R.Požėla.
Pats R.Pocius teigė, kad policija informaciją apie galimas riaušes turėjo likus kelioms savaitėms iki mitingo, ne viena tarnyba, anot jo, įspėjo policijos pareigūnus tokiam scenarijui ruoštis.
Savo ruožtu R.Požėla laidos metu teigė nežinantis, kuo remiantis R.Pocius taip kalbėjo. „VST nėra nei kriminalinės žvalgybos, nei žvalgybos institucija“, – sakė R.Požėla.
„Policija nėra savižudžiai, kurie, turėdami tam tikrą informaciją, padėtų ją į stalčių ir į tai nereaguotų“, – tikino jis.
R.Požėla teigė, kad policija prieš mitingą kreipėsi į atsakingas institucijas dėl grėsmių įvertinimo.
„Pasirengimas mitingui ar bet kokiam viešam renginiui visada prasideda nuo grėsmių įvertinimo. Tam, kad įvertintume grėsmes, įsivertiname savo galimybes tas grėsmes įžvelgti, lygiai taip pat kreipiamės į suinteresuotas žvalgybos institucijas, kitas kriminalines žvalgybos institucijas“, – pasakojo R.Požėla.
„Nei mes patys iš savo šaltinių matėme grėsmes, nei gavome kitos informacijos apie galimas grėsmes. Apie galimai tais metais vyksiančių masinių renginių galimas grėsmes viena iš žvalgybos institucijų buvo iškomunikavusi metų pradžioje, bet tai buvo tokia aptaki informacija, kad tokia grėsmė yra galima.
Bet kalbant apie konkretų renginį, tokios informacijos nebuvo, todėl policija ruošėsi šitam mitingui kaip įprastam, taikiam mitingui“, – nurodė policijos generalinis komisaras.
Svarbios aplinkybės
S.Skvernelis taip pat teigė, kad jau prasidėjus mitingui tapo akivaizdu, kad jo pasekmės gali būti rimtos, tad vėliausiai tą pačią dieną, net ir neturint išankstinės informacijos, reikėjo reaguoti daug greičiau.
R.Požėla dar kartą atkreipė dėmesį į riaušių dienos aplinkybes.
„Policija po intensyvios žiemos ir pavasario laikotarpio, kurio metu reikėjo kovoti su kovido priežastimis, buvo išvargusi, ir ruošiantis artėjančiam rudeniui fiziškai reikėjo žmones leisti atostogauti, pailsėti.
Šalia to buvo prasidėjusi migracijos krizė, kur policija buvo aktyvi ateinant į pagalbą Lietuvos pasieniečiams.
Tą pačią dieną kilo dar vieni neramumai, peraugę į riaušes – Rūdninkuose. Mūsų pajėgumai dėl objektyvių priežasčių buvo labai riboti, ir mūsų galimybės nuo pat pradžių veikti didelėmis pajėgomis buvo ribotos.
Nepaisant to, matėme augančią įtampą, po truputį didinome savo pajėgumus, tačiau vakare, kai suvokėme situaciją, kad gali būti nepageidaujamos pasekmės, mums buvo reikalingas papildomas laikas pakelti pareigūnus iš atostogų, kad juos ekipuotume, tinkamai instruktuotume, kad jie būtų pasirengę veikti.
Šis laikas žaidė mūsų nenaudai, turime tas istorijas su apstumdytais Seimo nariais ir visa kita“, – kalbėjo R.Požėla.
Kiekvienais metais – vis mažiau policijos pareigūnų
Vis dėlto, R.Požėla pripažįsta, kad policijos pareigūnų trūksta, norint suvaldyti galimus neramumus, tenka pasitelkti papildomas pajėgas iš visos Lietuvos.
„Išmokome pamokas. Dabar, esant nepakankamiems Vilniaus pajėgumams, pajėgumus telkiame iš visos šalies. Paskutinio renginio šeštadienį metu buvome rezerve pasitelkę iki 100 VST pareigūnų, ir per 500 policijos pareigūnų iš visos Lietuvos“, – nurodė R.Požėla.
R.Požėlos teigimu, šiuo metu trūksta 1500 pareigūnų – tiek daugiau yra įsteigta pareigybių nei yra žmonių.
„Matyt, yra nemažai priežasčių, kodėl tą problemą turime. Šiandien neturime savo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą suteikiančios įstaigos. Turime profesinio parengimo mokyklą, o paskui prasideda kūrybinis procesas mūsų jaunuoliams.
Nepaisant to, kad mes kiekvienais metais priimame vis daugiau naujų darbuotojų, vis dėlto daugiau išeina, ir tokiu būdu mes mažėjame, traukiamės“, – nurodė jis.
