Jo teigimu, Rusija žvalgybą atlieka iš savo ir Baltarusijos teritorijų.
„Rusijos žvalgybos galimybės čia aptrupėjusios. Rusų žvalgybininkų po diplomatų priedanga išsiutimas stipriai apmažino jų galimybes“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė jis.
„Riziką kelia ir migracija. Lietuvos sieną per metus kerta apie 400 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Tarp jų gali būti užverbuotų piliečių, kurie atlieka žvalgybinę veiklą“, – nurodė D. Jauniškis.
Žvalgybos vadovas teigė, kad praėjusių metų riaušės prie Seimo parodė, jog Lietuvoje yra potencialo socialinių rizikų keliamoms grėsmėms nacionaliniam saugumui.
„Matome rizikas dėl „Geros kaimynystės forumo“ kelionių į Baltarusiją, Rusiją, kalbantis su režimo atstovais, Lietuvoje pristatant kaip kažkokią alternatyvią nuomonę ar iniciatyvas gerinti santykius su diktatoriškais režimas. Viešai pasakėme, kad matome grėsmes nacionaliniam saugumui šituose procesuose“, – pridūrė D. Jauniškis.
Pasak jo, nors šiuo metu Rusija yra išsekinta karo ir nekelia didelės grėsmės, negalima atmesti varianto, kad tarp Kinijos ir Rusijos yra tam tikri susitarimai dėl konfliktų eskalacijos.
„Aš manau, kad tiek Rusija, tiek Kinija žiūri pro tam tikrą galimybių prizmę. Atsivėrus galimybėms, nėra jokių garantijų, kad jie to juodojo scenarijaus nepanaudos. Reikia stebėti, kas vyksta, ir ruoštis pačiam blogiausiam, tikintis geriausio“, – sakė VSD direktorius.
Pasak jo, rizikų kelia ir Baltarusijos ir Rusijos bendros karinės grupuotės suformavimas.
„Neatmestini piktybiniai sienos pažeidimo atvejai ar kokio nors girto kareivio kvailas elgesys, tarkime, įsiveržus pašaudyti ir grįžti atgal. Papildomų rizikų atsiranda“, – kalbėjo D. Jauniškis.
