Lietuvos Vyriausybės vadovė penktadienį žiniasklaidai išplatintame pasisakyme pabrėžė, kad Japonija, esanti netoli nuo Šiaurės Korėjos, nuolat stebi, kaip šios valstybės atstovai „karts nuo karto sau leidžia išeiti ir pabaladoti branduoliniu ginklu“.
„Akivaizdu, kad tai yra labai panašu į tai, kuo gąsdina Putinas, akivaizdu, kad Japonijoje į šią grėsmę žiūrima labai rimtai. Tikrai dėl to yra labai nerimaujama ir nuogąstaujama, kadangi tai yra viena tų šalių, kuri išgyveno branduolinę tragediją“, – sakė I. Šimonytė.
„Akivaizdu, kad pasaulio pastangos, kurios turi būti nukreiptos sustabdyti bepročius, kurie apskritai mano galį kalbėti apie branduolinio ginklo naudojimą, turi būti kaip niekada sutelktos“, – tvirtino ji.
Premjerė teigia išgirdusi Japonijos politikų, verslo atstovų palaikymą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos, ir supratimą, jog „autokratiniams režimams pasiduoti negalima, o demokratinės valstybės turi susivienyti palaikydamos Ukrainą“.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, V. Putinas ne kartą pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu. Pastaruoju metu jis kaltina Kyjivą, kad šis neva rengiasi panaudoti „nešvarią bombą“.
Šie pareiškimai kelia susirūpinimą tarptautinei bendruomenei, kad Rusija gali bandyti pasinaudoti šiuo teiginiu kaip pretekstu eskaluoti situaciją.
Kyjivas įtaria, kad Rusija pati gali panaudoti „nešvarią bombą“ ir suversti kaltę ukrainiečiams, galbūt siekdama pateisinti įprastinių branduolinių ginklų panaudojimą, Maskvai patyrus keletą karinių pralaimėjimų Ukrainos pietuose ir rytuose.
Savo ruožtu branduolinį ginklą turintis Pchenjanas kelia nuolatinį kaimynių ir tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl vykdomų balistinių raketų paleidimų.
