Pernai rugpjūtį prie Seimo rūmų vykusių riaušių byla jau finišo tiesiojoje. Galutiniai įtarimai pareikšti net 87 asmenims, o nukentėjusiaisiais pripažinti 27 žmonės.
Įtariamiesiems, kurie prie Seimo buvo suvažiavę iš visos Lietuvos, pareikšti įtarimai ne tik dėl riaušių organizavimo ir dalyvavimo jose, bet ir dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais bei nešaunamaisiais ginklais, narkotikų laikymo, dokumento suklastojimo, antspaudo ar dokumento pagrobimo.
Pagrindinei akcijos organizatorei buvusiai lietuvių kalbos mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei (62 m.) taip pat pareikšti įtarimai dėl raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Šis kaltinimas su rugpjūčio 10-ąją vykusiomis riaušėmis nesusijęs. Išsišokimais ir keistu elgesiu pagarsėjusi mokytoja prisišnekėjo vėliau, tų pačių metų spalį, kai protestuodama prieš karantino apribojimus prie Vinco Kudirkos paminklo rėžė kalbą, kurioje valdžią vadino kolaborantais ir jai grasino ginkluotu perversmu.
„Jie yra kolaborantai ir Lietuvą reikia atsiimti mums. Jei neatsiimsime taikiai, reikės naudoti jėgą.
Supratot, kolaborantai? Jūs esate virusai, platinat virusą, platinat baimę. Jeigu jūs nebijot mūsų, taikių žmonių, gal jūs atsipeikėsit, kai pamatysit ginklą. Labai prašau dar kartą Lietuvos kariuomenės sąžiningą generolą, jeigu jie neklauso tautos, darykit karinį perversmą ir imkit į savo rankas tėvynę Lietuvą“, – ragino A.G.Astrauskaitė.
Atliekantys ikiteisminį tyrimą ir pradėję bendrauti su šia moterimi prokurorai suabejojo jos psichikos sveikata, todėl šių metų gegužės pabaigoje jai buvo skirta psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė.
Porą savaičių Utenos psichiatrijos įstaigoje praleidusi A.G.Astrauskaitė iš jos išėjo mosuodama pažyma, kad yra sveika, o prokurorai galėjo toliau tęsti tyrimą ir moteriai pareikšti įtarimus ne tik dėl kurstymo įvykdyti karinį perversmą, bet ir dėl riaušių organizavimo rugpjūčio 10-ąją.
„Organizavimas ir provokavimas“, – taip trumpai A.G.Astrauskaitei pateiktus įtarimus apibūdino ikiteisminį tyrimą atlikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.
Etatinis teisiamasis
Be A.G.Astrauskaitės, teisiamųjų suole atsidurs ir daugiau per įvairiausius mitingus pagarsėjusių asmenų. Vienas jų – Celofano pravardę turintis Kauno rajono gyventojas Antanas Kandrotas (42 m.).
Keturis teistumus dėl finansinių nusikaltimų jau turintis A.Kandrotas šiuo metu atlieka metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir yra teisiamas dar trijose baudžiamosiose bylose.
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje A.Kandrotas kaltinamas šmeižtu, o Kauno apygardos teisme narpliojamos dvi bylos, kuriose kaunietis teisiamas dėl finansinių aferų – sukčiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo, kreditinio sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis ir kitų.
Teismas dėl riaušių A.Kandrotui bus jau aštuntas jo nusikaltimų karjeroje.
Pagarsėjo grasinimais
Su teismais bei pataisos namais gerai susipažinęs ir kitas riaušių dalyvis – Jonavoje gyvenantis Andrejus Lobovas (49 m.).
Savo kriminalinę patirtį pradėjęs kaip automobilių vagis A.Lobovas dar daugiau teistumų įgijo „violetinės“ isterijos laikais, kai patikėjęs Neringos Venckienės sukurtomis istorijomis apie tariamai Lietuvoje siautėjantį pedofilų klaną persekiojo buvusiai teisėjai neįtikusius žmones, o vėliau apsiskelbė esantis Laimutės Stankūnaitės dukters tėvas ir reikalavo, kad būtų atliktas DNR testas.
Aršiai prieš bet kokius skiepus kalbantis A.Lobovas taip pat buvo teistas dėl svetimo turto sunaikinimo, viešosios tvarkos pažeidimo, kai Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) sukėlė skandalą ir sutrukdė paskiepyti vaiką, dėl buvusio Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo užpuolimo ir trukdymo policijos pareigūnei atlikti savo pareigas.
Šių metų sausį įsigaliojo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo A.Lobovui buvo skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Dar vieno teistumo A.Lobovas sulaukė dėl grasinimų antstolei Sonatai Vaicekauskienei.
2010 metų gegužės 17-ąją, kai L.Stankūnaitės dukra buvo išvaduota iš N.Venckienės namų, A.Lobovas paskambino antstolei ir jos telefonu atsiliepusiam apsaugos darbuotojui pareiškė: „Perduokit tai šlykštynei, tegu ramiai miega ir tegul ant mūsų ašarų dabar tegul ramiai miega. Būkit prakeikti, išgamos.“
Gegužės 23-iosios vakarą, matyt, pagalvojęs, kad pirmą kartą pasakė per mažai, A.Lobovas S.Vaicekauskienei paskambino dar kartą: „Aš tau linkiu pačio pačio blogiausio. Paspringt balutėj tau linkiu, nes dabar visi klaniniai taip ir springsta. Sėkmės tau, šlykštyne.“
Įsigudrino patekti į teismą
Kas yra teismas, žino ir dar viena riaušių bylos veikėja vilnietė Oksana Pročkailo (54 m.). Tiesa, ji šių žinių įgijo ne teisiamųjų suole, o dirbdama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Į teismą moteris pakliuvo įsidarbinusi valytoja vienoje įmonių, iš kurios teismas perka valymo paslaugas.
Valytoja S.Pročkailo įsidarbino jau po riaušių, turėdama paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
Su apykoje vaikščiojusi O.Pročkailo gal ir iki šiol valytų teismų koridorius ir teisėjų kabinetus, jei nebūtų aktyviai rinkusi parašų Zigmo Vaišvilos ir Nendrės Černiauskienės organizuojamam referendumui – ji parašų rinkimo lapus pradėjo brukti ir teisėjams bei teismo darbuotojams.
Tik tada buvo pasidomėta O.Pročkailo biografija ir ji buvo skubiai atleista iš darbo.
Ši visuomenininke save vadinanti Naujosios Vilnios gyventoja žinoma jau ne vienus metus.
Ją dažniausiai buvo galima išvysti į Rusiją nuo baudžiamosios atsakomybės pabėgusio Algirdo Paleckio bendražygio Giedriaus Grabausko ir šiauliečio Žilvino Razmino organizuotuose mitinguose prieš NATO ir Europos Sąjungą, ji taip pat buvo aktyvi referendume dėl žemės nepardavimo užsieniečiams.
Nors O.Pročkailo teistumo neturi, ne kartą bausta administracine tvarka, o šioje byloje ji buvo vienintelė moteris, kuriai dėl dalyvavimo riaušėse buvo uždėta apykojė.
Tiesa, savo kaltės dėl riaušių moteris nepripažįsta. Ji tvirtina, kad prie Seimo pasirodė tik vakare ir atėjo ten esą ne norėdama protestuoti, o padėti riaušininkams – atnešė jiems medikamentų.
Užsipuolė Seimo vadovę
Iš viso dėl dalyvavimo riaušėse bus teisiamos devynios moterys, tarp jų ir palangiškė Adelina Sabaliauskaitė (49 m.).
Anksčiau save verslininke ir privačių būstų nuomotojus vienijančios bendruomenės „Palangos rūpestėlis“ vadove vadinusi palangiškė atsiskleidė prasidėjus pandemijai, kai kartu su kretingiške Vitolda Račkova pradėjo rengti mitingus ir piketus prieš kaukes, skiepus, o netrukus tapo ir Šeimų sąjūdžio aktyviste.
Šių metų rugpjūtį A.Sabaliauskaitė ant Palangos tilto užsipuolė su vaikais ir drauge vaikščiojusią Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir reikalavo, kad ji atsakytų, kaip jaučiasi „naikindama Lietuvą“.
Už šį užpuolimą palangiškė galėjo užsidirbti dar vieną bylą, tačiau Seimo pirmininkė nusprendė nerašyti pareiškimo policijai.
Palangoje siautėjo girta
Prieš teismą teks stoti ir 39 metų Laurai Leščinskaitei, buvusiai Seimo nario Petro Gražulio padėjėjai.
Savo puošnia apranga riaušininkų minioje išsiskyrusi moteris pernai pavasarį girta siautėjo Palangos naktiniame klube, vėliau viešbutyje, o liepos 24-osios naktį tame pačiame kurorte buvo neblaivi sulaikyta prie automobilio „Mercedes-Benz E350“ vairo.
Į alkoholio matuoklį 1,96 promilės įpūtusi L.Leščinskaitė išdidžiai prisistatė esanti Seimo kanceliarijos darbuotoja, nors tuo metu parlamente jau nedirbo.
Protestavo prieš viską
Dėl dalyvavimo riaušėse teks atsakyti ir Šeimų sąjūdžio aktyvistui 40 metų vilniečiui Dmitrijui Vinogradovui.
Šis anksčiau niekur nepasireikšdavęs veikėjas lyg iš niekur išdygo prasidėjus koronaviruso pandemijai ir tapo vienu aktyviausių visų mitingų dalyvių.
2020 metais pradėjęs dalyvauti akcijose D.Vinogradovas protestavo prieš viską – prieš kaukes, karantino suvaržymus, skiepus, LGBT, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovo Ado Jakubausko atleidimą iš pareigų, taip pat perdažinėjo vaivorykštinę požeminę perėją ir kartu su A.Kandrotu bei A.G.Astrauskaite juodais dažais tepliojo Vilniuje, Pylimo gatvėje, esančią pėsčiųjų perėją.
Melavimas neišgelbėjo
Tarp teisiamųjų bus dar vienas žinomas veidas – skandalais pagarsėjęs kovotojas Arnoldas Misiūnas (31 m.). Į policijos pareigūnus prie Seimo akmenis svaidęs A.Misiūnas iš pradžių melavo apie savo dalyvavimą riaušėse ir bandė apgauti net klubą, kuriam atstovavo.
Vis dėlto prispaustas įrodymų A.Misiūnas prisipažino svaidęs akmenis. Ir nors dėl to atsiprašė, Lietuvos kikboksingo federacija WAKO jam uždraudė metams pasirodyti varžybose.
Ilgas ir painus procesas
Riaušių byla teismui turėtų būti perduota gruodžio mėnesį.
„Dabar įtariamiesiems duotas terminas pateikti prašymams dėl susipažinimo su byla, iki lapkričio 18 dienos jie su ja galės susipažinti, po to dar savaitę galės teikti prašymus papildyti bylą“, – „Lietuvos rytui“ sakė ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras R.Betingis.
Pasibaigus visiems prašymams įtariamiesiems bus įteikti kaltinamieji aktai ir byla keliaus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kurio laukia ne vienas iššūkis, – kur rasti salę, kurioje gali tilpti maždaug 200 žmonių, jei visi teisiamieji nuspręstų atvykti su savo advokatais, ir kaip suderinti, kad visi riaušininkai atvyktų į posėdžius ir nevilkintų bylos nagrinėjimo.
„Tai jau turės nuspręsti teismas. Teisti atskirai jų lyg ir negalima, nes visi kaltinami dėl dalyvavimo riaušėse, tačiau gal teismas ką nors sugalvos ir nustatys nagrinėjimo tvarką.
Man aišku tiktai viena: skaitant kaltinamąjį aktą turės dalyvauti visi teisiamieji, o po to gal bus rastas koks kitas variantas“, – sakė R.Betingis.
Suskaičiuoti ir įtariamieji, ir jų padaryta žala
Dėl pernai rugpjūčio 10-ąją prie Seimo kilusių riaušių įtarimai buvo pareikšti 101 jų dalyviui, tačiau vėliau 14 asmenų buvo atsijota.
Dar 22 asmenų veikla buvo įvertinta kaip administraciniai nusižengimai, už kuriuos skirtos baudos.
Skaičiuojama, kad riaušininkų padaryta žala siekia 92 tūkst. 603 eurus ir 86 centus.
Siekiant užtikrinti visus civilinius ieškinius ikiteisminio tyrimo metu buvo apribotos įtariamųjų teisės į jų turtą. Bendra šio turto vertė – 173 tūkst. 925 eurai ir 18 centų.
Tyrimo metu pareigūnai įtariamųjų gyvenamosiose vietose bei naudojamuose automobiliuose atliko kratas, apžiūrėjo ir išanalizavo per kratas paimtus daiktus bei visą surinktą vaizdinę medžiagą iš internetinės spaudos straipsnių, socialinių tinklų ir kitų viešųjų šaltinių, nuskaitė įtariamųjų naudojamų mobiliojo ryšio telefonų, kompiuterių, planšetinių kompiuterių bei kitų įrenginių duomenis.
Per tyrimą buvo atlikta apie 550 apžiūrų, taip pat buvo paskirtos 66 užduotys atlikti objektų tyrimus.
Iš viso šią bylą sudaro 125 tomai.
