Pasienio gyventojai ramūs dėl galimo migrantų antplūdžio iš Rusijos: „Eis ir praeis“

Kelių dešimčių kilometrų sausumos sienos su Rusija atkarpa, lygumų reljefas ir arti esanti Lenkija, iš kurios atsiveria tiesus kelias į Vakarų Europą – tik kelios priežastys, dėl kurių neteisėti migrantai iš Kaliningrado kaip pirmąją stotelę Lietuvoje galėtų rinktis Vištyčio kaimą.

Pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasienis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Rustamas Liubajevas<br>M.Patašiaus nuotr.
Rustamas Liubajevas<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Pasienis.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Augustas Stankevičius, BNS

2022-11-07 18:06

Šiame kelis šimtus gyventojų turinčiame, su Rusijos siena besiribojančiame miestelyje šalia vadinamojo Suvalkų koridoriaus gyvenantys žmonės jau įprato girdėti šūvius, čia pat esančiame Kaliningrade vykstant karinėms pratyboms.

Vis dėlto Rusijai atvėrus Kaliningrade esantį oro uostą lėktuvams iš Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Lietuva ir Lenkija sunerimo dar ir dėl galimo migrantų antplūdžio iš eksklavo.

Šalys būgštauja, kad gali pasikartoti pernykštis scenarijus pasienyje su Baltarusija, pro kurią į kaimynines Europos Sąjungos (ES) šalis pradėjo plūsti tūkstančiai migrantų. Jos kaltino Minską sąmoningai organizuojant šį srautą.

„Eis ir praeis“

Vis dėlto Lietuvos pareigūnai sako, kad visa daugiau nei 400 kilometrų siena su Rusija yra stebima.

Ramybe spinduliuoja ir paties Vištyčio gyventojai.

„O ko bijot? Eis ir praeis“, – sakė 60-ies metų bibliotekininkė Lilita Saukaitienė.

Ji nerimautų nebent tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta užsieniečius čia apgyvendinti: „Čia net vietiniai neturi darbo, o tai ką jie čia veiktų?“.

Saugi miestelyje jaučiasi ir seniūnijos darbuotoja Onutė Kartavičienė.

„Dabar migrantai gyvena Kybartuose, tai jie visai nepavojingi. Jie bendrauja ir su lietuvaitėmis merginomis, tenka juos ir parduotuvėje sutikti, jie nusišypso, bando pasisveikinti, kai kurie – ir lietuviškai“, – kalbėjo 58-erių moteris.

32-ejų ūkininkas Petras Paužas sako per daug negalvojantis apie galimas grėsmes. Vyro teigimu, jei migrantai ir atklystų į miestelį, „jie ne kariauti juk ateina“.

„Nors tvora tik nuo kokių elnių apsaugo, bet vis tiek pasienyje ji yra, kameros taip pat yra“, – kalbėjo Vištyčio gyventojas.

„Nuo mūsų niekas nepriklauso“

Už kelių dešimčių kilometrų nuo Vištyčio įsikūrusi Kalvarija. Čia gyventojų beveik dešimt kartų daugiau – maždaug keturi tūkstančiai.

Vietiniai čia taip pat teigė nesibaiminantys nei galimo migrantų antplūdžio, nei Kremliaus provokacijų.

„Jei kažkas ir bijo, tai to nerodo. (...) Mes esame NATO, nemanau, kad rusai tokie kvaili, jog veržtųsi pas mus ir grynai tiesiogiai susidurtų su NATO“, – kalbėjo 59-erių parduotuvės savininkė Laimutė Misiukevičienė.

Vis dėlto Kalvarijos seniūnė Irena Abraitienė teigia, kad ramesni žmonės tapo tik pastaruoju metu, o Rusijos karo Ukrainoje pradžioje mieste tvyrojo įtampa.

„Buvo žmonių, kurie net susikrovę daiktus buvo, pasiruošę bėgti, bankomatuose pinigų nebuvo, prekių – tuščios lentynos. Dabar kaip ir aprimusios nuotaikos“, – sakė ji.

Seniūnės teigimu, į miestą „laikas nuo laiko“ atklysta ir migrantų, tačiau jie čia ilgai neužsibūna.

„Buvo viena moteris prieš gerą mėnesį, kuri sakė esanti iš Italijos, tačiau ji su ambasada kalbėti atsisakė, neėmė ragelio. Buvo ir parduotuvėje ji apsivogusi, bandėme padėti, tačiau galiausiai įsėdo į autobusą ir išvažiavo“, – sakė I. Abraitienė.

Pasak jos, jei tokių migrantų mieste būtų daugiau, pastarieji gyventojams išties keltų didelį rūpestį, tad seniūnė vylėsi, jog šie per sieną su Rusija neplūstels.

Realios grėsmės nemato

Pasienyje su Rusija ir Baltarusija šiuo metu pasieniečiai jau kurį laiką dirba sustiprintu režimu.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo, neteisėtų migrantų srautai iš Baltarusijos nuo spalio pabaigos sumažėjo, o grėsmės dėl galimo antplūdžio iš Rusijos nėra.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad tokia galimybė išlieka ilgalaikėje perspektyvoje.

„Ilgalaikėje perspektyvoje toks variantas tikėtinas, todėl jau dabar turime ruoštis, jau pradėjome tą procesą“, – per spaudos konferenciją Vištytyje pirmadienį sakė R. Liubajevas.

Čia jis apsilankė drauge su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite. Ji teigė pavedusi pasieniečiams įvertinti, kur sienos apsauga galėtų būti sustiprinta, galbūt įrengiant ir tvirtesnę tvorą su pjaunančia viela.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiu metu Lietuvos pasieniečiai vaizdo stebėjimo įranga mato 100 proc. sausumos sienos su Rusija, tai yra 297 kilometrus.

Vandens sieną sudaro 119 kilometrų. Ji Baltijos jūroje bei Kuršių mariose saugoma stebėjimo sistemomis, kurias sudaro radiolokacinė, termovizorinė įranga bei dieninės vaizdo kameros. Šioje srityje pasieniečiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.