„Yra įvairūs pasiūlymai pateikti tiek NSGK komiteto, tiek ir su Prezidentūra turėjome diskusijas, kad galima būtų išsirašyti tam tikrus rodiklius prie tos vietos, kur numatytas finansavimas krašto apsaugai, numatant galimybes pasiskolinti būtent sąjungininkų priėmimui, jeigu biudžeto deficitas metų eigoje atrodytų kitaip“, – Eltai teigė G. Skaistė.
Ministrė teigia, kad finansavimas krašto gynybai iki 3 proc. nuo BVP per metus galėtų būti didinamas tuo atveju, jei biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc.
„Tai reiškiasi, jeigu biudžeto pajamų rinkimas arba kiti rodikliai keistųsi metų eigoje ir būtų galima numatyti, kad jei biudžeto deficitas vis tik neviršys 4,9 proc. net ir su papildomomis išlaidomis, tokiu atveju galbūt būtų galima daryti papildomas investicijas būtent į sąjungininkų priėmimą, tai reiškia į infrastruktūrą, kuri yra skirta tam, kad galėtume priimti sąjungininkų padalinius anksčiau“, – paaiškino G. Skaistė.
Kaip trečiadienį teigė Prezidentūra, šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet finansavimą krašto gynybai didinti iki 3 proc. nuo BVP šiuo metu yra tiesiogiai derinamas su Vyriausybe. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis pažymi, kad ši iniciatyva teikiama turint aiškų saugiklį – skolintis būtų galima tik tuo atveju, jeigu sprendimas nedidintų bendrojo biudžeto deficito.
ELTA primena, kad spalio pirmoje pusėje G. Nausėda siūlė kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.
Šalies vadovas tuomet pažymėjo, kad, jeigu siekiama realizuoti Lietuvos kariuomenei bei karinei infrastruktūrai keliamus tikslus, gerai būtų turėti „lankstesnį biudžetą“.
Apie šią iniciatyvą prezidentas kalbėjo ir praėjusią savaitę.
„Jau anksčiau esame išreiškę savo poziciją, kad būtų naudinga 2023 m. biudžete turėti tam tikrą lankstų mechanizmą ir numatyti be tų 2,5 proc. BVP gynybos išlaidų finansavimo, taip pat papildomą galimybę skolintis iki 3 proc. BVP. To reikia tam, kad galėtume įgyvendinti savo ambicingus planus ne tik modernizuoti mūsų krašto apsaugos sistemą, bet ir pasirengti geriau, kaip užsienio karines pajėgas priimančiai valstybei“, – praėjusios savaitės penktadienį sakė G. Nausėda.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad tai būtų tik galimybė, kuria mes pasinaudotume tik tuo atveju, jei tikrai to reikėtų ir būtų tikslinga tą daryti“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas tikino, kad skolintis iki 3 proc. BVP gynybai būtų galima viršplaninių pajamų atveju, pvz., mažesnio energetikos kainų kompensavimui skiriamų išlaidų dydžio atveju.
