Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius pažymi, kad dabar svarbiausia yra padėti Ukrainai, savo ruožtu opozicijos atstovas Dainius Gaižauskas pastebi pavojų keliančių ženklų dėl valdančiųjų komunikacijos.
Kaip jau rašė portalas lrytas.lt, kariuomenės vadas spalio pabaigoje įspėjo, kad Lietuvos kariuomenė „daugiau nusirengti negali“. V.Rupšys sakė, jog Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.
Jo teigimu, šie pajėgumai yra reikalingi Lietuvos saugumui užtikrinti ir vykdyti įsipareigojimams NATO. Tam pritarė ir lrytas.lt kalbinti karybos ekspertai, kurie pabrėžė, kad sprendimas perduoti tokią ginkluotę būtų didelė klaida, o pajėgumus atstatyti Lietuvai būtų ypač sudėtinga.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis stebėjosi, jog ginkluotės perdavimo arba neperdavimo Ukrainai klausimas svarstomas viešai.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, VGT dėl haubicų ir oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai spręs atsižvelgusi ne tik į kariuomenės vado patarimą to nedaryti, bet ir į politinę situaciją bei kitus aspektus.
„Kariuomenės vadas turbūt taip tiesiogiai nesakė, kad nereikėtų ar reikėtų suteikti paramą Ukrainai dėl konkrečios karinės įrangos. Bet jo argumentai bus svarstomi ir tam tinkamiausias yra ne viešoji erdvė, o VGT posėdis“, – tvirtino šalies vadovas.
A.Kubilius: dabar prioritetas – Ukrainos pergalė
Europarlamentaras, buvęs premjeras A.Kubilius teigė, kad ši, kaip ir kiekviena sudėtinga problema, neturi lengvo atsakymo. Tačiau, jo manymu, dabar svarbiau galvoti apie Ukrainos pergalę, o ne apie tai, ar Lietuvai ateityje gali prireikti tokios ginkluotės.
„Aš suprantu, jog pirmoji reakcija yra tokia, kad tikrai nesinori visiškai nusirengti. Tą galima girdėti ir iš vokiečių ministrų, kurie panašiai sako.
Iš kitos pusės – mano įsitikinimu, mes turime žiūrėti į Ukrainos invaziją, į jos karą taip, kaip į mūsų karą. Ir tada žiūrėti į tą frontą taip, kaip į mūsų. Saugumo prasme aš tikrai manyčiau, kad yra labai svarbu, jog Ukrainai pavyktų apsiginti, kad ji laimėtų tą karą ir jis nepersikeltų į kitas šalis, tame tarpe ir į Baltijos šalis.
Tada kyla klausimas, ar mums padeda tos mūsų haubicos, ir ar nebus taip, kad tada kiti sakys, jog mes negalime ateiti padėti Lietuvai, nes mes negalime visiškai nusirengti, turime laikyti ginklus pas save. Čia nėra lengvo atsakymo“, – portalui lrytas.lt kalbėjo europarlamentaras.
Pasak A.Kubiliaus, šiuo metu Lietuva turi dėti visas įmanomas pastangas, kad padėtų Ukrainai laimėti.
„Nežinau, kiek haubicų būtų galima skirstyti ir dėlioti, bet aš skirčiau prioritetą pergalei dabar, negu mūsų pačių kažkokių resursų išlaikymą tam, kad mes galėtume kažkaip būti pasirengę tam, ką darysime, jeigu karas ateis pas mus. Karą reikia sustabdyti ir užgniaužti dabar“, – pridūrė politikas.
Paklaustas, kaip vertina užsienio reikalų ministro G.Landsbergio išsakytą kritiką kariuomenės vadui V.Rupšiui, jis svarstė, kad visgi kariuomenė vykdo politiką, kurią sprendžia patys politikai.
„Galbūt sakyčiau, kad reikėtų vengti tokias diskusijas perkelti į viešąją erdvę. Tarp kariškių jos gali būti karštos, galima nesutikti, galima rasti ir kitokių argumentų, nei aš pateikiau, nes jie galbūt nėra vieninteliai, bet tos diskusijos turi vykti, ypač tarp tų, kurie turi tiesioginę pareigą, labiau diskretiškai“, – vertino A.Kubilius.
Europarlamentaro teigimu, Lietuva dėl Ukrainos apskritai padarė jau labai daug, tačiau dabar vienas iš didžiausių iššūkių yra dėl didesnės paramos įtikinti ir pačią Europos Sąjungą (ES).
„Dabar galima kalbėti ir apie naujus iššūkius – neseniai kalbėjome apie elektros generatorius, ką aš grįžęs iš Ukrainos matau kaip svarbią temą, kur galima tikrai daug padaryti.
Manau, kad Lietuvos parama yra nemaža, žiūrint į dvišalę paramą. Lietuva, būdama ES ir NATO nare, kartu su bendraminčiais galėtų ieškoti būdų, kaip pasiekti tai, kad ES, kaip bendra mūsų organizacija, tos paramos sugebėtų duoti daugiau. JAV ginklų yra davusi už 25 mlrd., o Europa – už 5,6 mlrd.
Tarp tų 5,6 mlrd. mes atrodome neblogai, bet kai tu palygini su JAV, palygini su Ukrainos poreikiu, supranti, kad ES tikrai ne viską yra padariusi. Mes iš EP pusės sukūrėme bendraminčių tinklą, kad galėtume eiti per sostines, per ES institucijas, ir sakyti, jog reikia daugiau ginklų, pinigų, generatorių“, – aiškino A.Kubilius.
Kariuomenės vado žodžiai nustebino
Panašios pozicijos laikosi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, liberalas Raimundas Lopata. Pasak parlamentaro, tokio pobūdžio ginkluotės perdavimas yra labai rimtas galvosūkis, tačiau ir kariškių nuomonę šiuo atveju būtų sunku ignoruoti.
„Manau, kad kalba yra ne tik apie nacionalinį sprendimą, bet ir apie konsultacijas su savo sąjungininkais. Jeigu yra galimybių „užtempti“ kitomis priemonėmis tai, ko galime netekti, tada viskas gerai. O jeigu ne, tada iš tikrųjų turime galvoti.
Galbūt be šitos sistemos, turint omenyje ir kitų paramos formų, kurias teikia NATO valstybės, Ukraina negalės įveikti Rusijos? O kaip žinia, dabar ir mūsų saugumo klausimas sprendžiasi ten, o ne čia. Tai yra dilema, ir, atvirai pasakius, nežinau, koks teisingas politinis sprendimas čia turėtų būti“, – svarstė R.Lopata.
Visgi jis pritarė G.Landsbergiui, pažymėdamas, kad tokių svarbių klausimų į viešumą kariuomenės vadui kelti dar nereikėtų.
„Manau, kad ministras teisus. Paskutiniu metu kai kurių mūsų NSGK narių, kartu ir mano, nuomonė yra tokia, kad kariuomenės vadas savo kai kuriuos pareiškimus praktiškai paverčia politiniais pareiškimais, o ne kariuomenės vado“, – portalui lrytas.lt pripažino R.Lopata.
Liberalo manymu, taip pat natūralu, kad tokioje įtemptoje situacijoje politikų ir kariuomenės požiūriai gali išsiskirti.
„Jau seniai buvome rutinoje, kur viskas yra aišku, dabar situacija truputį sudėtingesnė, dėl to ir atsiranda tokių pasikarščiavimų. Bet pritariu, kad sprendimai, liečiantys nacionalinį saugumą ir konkrečias sistemas, ginkluotę, turėtų būti svarstomi už uždarų durų“, – teigė jis.
Pastebi nerimo ženklų
Kiek kitokios pozicijos laikosi taip pat NSGK narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas. Jis pažymėjo, kad pagrindo nerimauti yra dėl to, kad valdantieji pasiskubina į viešąją erdvę išleisti tokias žinutes.
„Jie lyg diskutuoja, bet iš tiesų tas žinutes paleidžia į viešą erdvę – ko gero, dar ir mūsų partneriai sužino apie NATO valstybes. Pirmiausia, kad tokius sprendimus priimtume, jie turi būti labai gerai aptarti VGT.
Turi būti sukviestos visos pagrindinės figūros, kurios galėtų priiminėti tokius sprendimus – prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkė, NSGK pirmininkas, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Tai yra būtent tie žmonės, kurie priimtų tuos sprendimus“, – aiškino D.Gaižauskas.
Pasak valstiečių atstovo, situacijos, kai generolai garsiai išsako tokias savo pozicijas, anksčiau dar niekada nebuvo.
„Jie turbūt mato, kad kito kelio nebelieka, kaip tik šiek tiek nuogąstavimo paskleisti viešojoje erdvėje. Mes esame NATO nariai ir turime tarptautinius įsipareigojimus, šiandien yra ir aktyvuoti gynybiniai planai Rytų regione. Esmė tokia, kad visos valstybės pagal tam tikrus gynybos planus turi turėti ir ginkluotę, ir pasirengimą, ir taip toliau.
Todėl vienašališkai valstybės narės negali priimti tam tikrų sprendimų, nes iššūkiai yra bendri. Viskas turi būti suderinta ir vykti sklandžiai“, – dėstė D.Gaižauskas.
Jis prisipažino, kad V.Rupšio įspėjimai tikrai sukėlė nemažą nerimą.
„NSGK tokie klausimai irgi nebuvo svarstomi, ir kas liečia gynybą, ypač ginkluotę, tai yra labai svarbu. Reikia laukti VGT sprendimų, tai turi būti aptarta ir parlamente, ir tada tas sprendimas tik tokiu atveju galėtų būti paviešintas, jei jį galima viešinti.
Aš laikausi pozicijos, kad skubėti nėra kur, nes klaidos daro labai didelę žalą. Vėliau reikia viską aiškinti ir mūsų Aljanso narėms, mūsų partneriams.
Tai, kad kariuomenės vadas kelia tokius nuogąstavimus, yra labai gerai, nes kito kelio jau nebėra, niekas su juo nekalba. Čia yra labai blogai“, – teigė parlamentaras.
D.Gaižausko manymu, toks „šokinėjimas per galvas“ duos daugiau žalos, nei naudos.
„Vėliau, kai mes aiškinamės tarpusavyje santykius, ir ukrainiečiai viską girdi bei mato, tai pasigauna ir propaganda. Mes remiame Ukrainą, tai darome solidžiai, apsitarę, pasvėrę visus „už“ ir „prieš“, turime daug užduočių, kurios yra suformuotos Lietuvai, tai, kai viską susiderini, tada viskas vyksta sklandžiai.
Bet skubėjimas yra labai žalingas“, – vertino jis.
